„Viskas pasikeitė, kai ne taip ilgai trukus patekau į modelių agentūrą ir pradėjau keliauti. Negaliu prisiminti, kada būti liesai mano pažįstamų tarpe pasidarė priimtina, bet daugiau gerų žodžių susilaukiau jau grįžusi iš kelionių ar pasidalinusi fotosesijų nuotraukomis savo socialiniuose tinkluose“, - tikina jauna mergina.
Ne vienerius metus dirbote modeliu, kiek suprantu, matėte įvairių grožio standartų. Ar atsimenate, kada pirmą kartą sulaukėte komplimento, kad esate graži?
Pradėjau dirbti modeliu būdama tikrai jauna, tuo metu buvau aktyvi įvairiose sporto šakose, mėgau menus ir niekada net nesvajodavau apie mados industriją. Būdama maža buvau gan apvalus vaikas, tačiau buvau tuo visiškai patenkinta. Būdama 12-os, staigiai išaugau. Kelnės, kurios turėjo būti aptemptos – kabėdavo. Pradėjau nešioti didelius megztinius.
Vis daugiau žmonių, ypač vaikinų, pradėjo sakyti, kad atrodau kaip “lenta” ir turėčiau pavalgyti. Viskas pasikeitė, kai ne taip ilgai trukus patekau į modelių agentūrą ir pradėjau keliauti. Negaliu prisiminti, kada būti liesai mano pažįstamų tarpe pasidarė priimtina, bet daugiau gerų žodžių susilaukiau jau grįžusi iš kelionių ar pasidalinusi fotosesijų nuotraukomis savo socialiniuose tinkluose.
Viename interviu sakėte, kad jums teko dirbti su žymiausiais leidiniais ir prekiniais ženklais („Vogue“, „Marie Claire“, „Harper‘s Bazaar“). Ką reiškia dirbti su pačiais stipriausiais ir žymiausiais fotografais, profesionaliausiomis agentūromis?
Kiekviena patirtis, žinoma, kitokia. Tik pradėjusi dirbti buvau visai neapsišvietus mados industrijoje, bet man ir nelabai rūpėjo, ar fotografuojuosi Marie Claire, ar kokiam kitam žurnalui. Mane jaudino kelionės, bendravimas su įvairiais žmonėmis, jų istorijos. Galbūt čia ir išlenda mano analitinė gyslelė, kurią dabar labai puikiai pritaikau savo moksluose. Bet, žinoma, visos šitos patirtys tikrai davė savo, ir kaip jau esu minėjusi anksčiau, nebūčiau tokiu žmogumi, kokiu esu dabar, jei ne tie metai keliaujant.
Kokį patį keisčiausią ar nemaloniausią reikalavimą esate išgirdusi iš fotografo per fotosesiją (arba užsakovo, žmogaus, su kuriuo tada teko dirbti)?
Užpilti daugiau medaus ant mano plaukų. Arba pakeisti makiažą jau 5tą kartą, kai tavo oda dega nuo nuolatinio makiažo valymo. Pati nemaloniausia to dalis būdavo juodas akių pieštukas, turėjau gan jautrias akis (niekada pati anksčiau nesidažydavau), tai tekdavo apsiverkti kokius gerus 3 kartus, o dūminis juodas akių makiažas mane lyg persekiodavo.
Minėjote, kad studijuojate prabangių mados ženklų vadybą. Ką tai reiškia? Kokius skirtumus pastebite madoje, kai mokotės ir studijuojate, ir kai pati dirbote tą darbą tiesiogiai?
Tai apima labai daug įvairių aspektų. Tačiau būti kitoje stalo pusėje visada įdomu. Mes nagrinėjame didžiausius pasaulyje prekinius ženklus, kuriame strategijas ir padedame jiems prisitaikyti prie kintančių industrijos faktorių. Sudėtingas, daug energijos ir žinių reikalaujantis kursas, tačiau be galo įdomus, tiems kas mėgsta inovacijas.
Kaip žvelgiate į žmones, kurie nors ir nebaigė jokių studijų ar mokslų, vis vien save įvardija kaip stilistus ar dizainerius. Ne paslaptis, kad tokia mada egzistuoja Lietuvoje.
Kūrybinėms industrijoms, mano nuomone, diplomas yra mažiausiai reikalingas. Žmonės tavo rūbus ar paslaugas pirks ne todėl, kad turi universiteto baigimą įrodanti dokumentą, o dėl to kad išmanai savo darbą, ir galbūt nėra už tave geresnių šios srities profesionalų. Aš vertinu žmones dėl jų pasiekimų ar produkto, kurį jie gamina, mano nuomone, diplomas su tuo neturi nieko bendro.
Taip pat būtų įdomu sužinoti, ką manote apie Lietuvos gatvėse matomas madas?
Manau, kad kuo toliau, tuo labiau lietuviai linkę eksperimentuoti ir tai džiugina. Smagu matyti jaunus žmones besirūpinant savo įvaizdžiu. Manau, kad savęs pateikimas yra labai svarbus ypač šiais laikais. Tai įvaldžius, manau, daugelio žmonių gyvenimo kokybė labiau pasikeičia. Lietuva dar ne Londonas, bet tikrai tobulėja mados atžvilgiu, ir man, kaip mados studentei, nėra nieko maloniau tai matyti.
