Sako, išmokyk kvailį Dievui melstis, tai besilankstydamas kaktą prasiskels. Taip nutinka ne tik religiniams fanatikams, bet ir meilės apakintiems politikų gerbėjams.
Geras ir blogas policininkas
Nenoriu prasivardžiuoti, bet reitingai, kaip ir juos sutveriančios klausimų formuluotės, niekada neatrodė adekvačiai. „Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ – klausinėja „Vilmorus“ daugybę metų.
Klausinėja ir dažniausiai gauna atsakymą, kad labiausiai sekasi tam, kas tuo metu yra prezidentas. Kiti juk ne prezidentai, vadinasi, ir negali geriau atstovauti. Kokiems interesams – finansiniams, juridiniams ar dar kokiems renkamas geriausias atstovas – nedetalizuojama. Paprasčiau paklausti, už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose arba ką norėtumėte matyti premjeru, nesinori.
Kaip paklausiama, taip ir atsakoma. Rezultatas paprastas – „geriausia atstovė“ lieka populiariausia, o premjeras, kurio darbus laimina ta pati „geriausia atstovė“, lieka vienintelis kaltas dėl sumažintų pensijų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio nesąmonės, šilumos kainų ir visko, ką įkandin jo savo parašais laimino ta, kuri labai populiari. Šis gero ir blogo policininko siužetas, tinkamas pigiam detektyvo scenarijui, nuolat rodomas Lietuvos rinkėjui.
Berniukas mušimui
Kalbos ir bendravimo maniera fenomenalų gebėjimą erzinti ir nervinti žmones turintis Andrius Kubilius yra, kaip jau ne kartą pastebėta, dar ir berniukas mušimui arba tautos nepasitenkinimo sugertukas.
Kartais jis tai supranta, primiršta prinicipingą savo nuostatą niekada nesiekti populiarumo ir sušaukia pasitarimą dėl šilumos kainų, kuriame rūpinasi ne kainomis, o tuo, kaip įtikinti žmones, kad jos nedidelės. Bet tai nutinka tik po to, kai ponas sugeba tyčia ar netyčia pasišaipyti. Juk tik kaip kvailas arba ciniškas pokštas gali būti įvertintas „pastebėjimas“, kad sumokėjus už šildymą iš likusių pinigų reikia ne pirkti šeimai bulves, o bėgti renovuotis, pagal jo sugalvotą bankų ir statybinių firmų praturtinimo modelį.
Prezidentė kitokia. Ji nieko tokio nesakys. Priešingai. Kartais pareikš neleisianti skriausti pensininkų arba studentų. Čia prieš arba po to, kai pasirašys to paties „blogojo berniuko“ parengtus įstatymus, kurie ir skriaudžia žmones.
Vidurkis nesikeičia
Prezidentė kartais pabara „skriaudiką“ ir pasako, kad viskas turi būti daroma teisingiau ir geriau, bet pati nematanti „skriaudikui“ alternatyvų. Ji kaip kitados irgi populiarus buvęs Valdas Adamkus aiškina kovojanti su oligarchais ir klanais, bet kaip ir senolis nesako, su kuriais būtent.
Tad jos tiesiogiai neplūsta ne tik apiplėšinėjami studentai ar būstų atnaujinti (tas pats, kaip po velnių) siunčiami sąskaitų mokėtojai. Jėgaines savo įmonėms pasistatę verslininkai, kuriuos A. Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas ką tik apmokestino ne už tai, ką jie gauna, bet už tai, ką galėtų gauti, irgi plūsta tik premjerą ir jo ministrą.
Prezidentė į smulkmenas nesikiša. Jos viešoje darbotvarkėje punktų nedaug, kaip nedaug ir konkrečių projektų ar iniciatyvų. Kuo mažiau veiksmų, kuo trumpesnės frazės ir kuo daugiau paslaptingos didybės – tokia aukštų reitingų paslaptis. Nei atominių planų eižėjimas, nei menką prasmę turinti strikinėjimas prieš „Gazpromą“, nė nepradėjus statyti išsvajotojo dujų terminalo, – ne jos reikalas.
Tai, kad premjero reitingas vos vos atšoka nuo dugno, o D. Grybauskaitė prarado šešis procentinius punktus – smulkmena. Vidutinė Grybubiliaus temperatūra normali ir vaidmenys nepasikeitę. Spektaklis vaidinamas toliau, vaidmenys seniai išmokti iki automatizmo. Kaip štampuojant detales prie konvejerio. Norinčiųjų prasiskelti kaktas nemažėja.
