Kodėl ūgtelėjęs vaikas vis dar prabunda naktį? Tai klausimas, kuris neduoda ramybės daugeliui tėvų.
Veikiausiai nustebtumėte sužinoję, kad joks vaikas, kaip ir joks suaugusysis, iš tikrųjų neišmiega per visą naktį be prabudimų. Naktiniai prabudimai – tai normali miego ciklo dalis. Tačiau tie, kas gali pasigirti geru miegu, vos prabudę ir vėl krenta sapnų karalystėn, nespėję savo miego pertrūkio užfiksuoti sąmonėje.
Deja, dauguma 2-3 metų vaikų šio gebėjimo dar nėra išsiugdę. Todėl naktinis prabudimas virsta ilgu būdravimo ir niurzgėjimo periodu.
Tiesa, miego sutrikimus gali provokuoti ir baimės. Tokio amžiaus mažyliai paprastai bijo įvairių pabaisų, baubų, juos gali bauginti aplinkos garsai. Susapnuotas košmaras – irgi ne į naudą. Beje, blogi sapnai paprastai aplanko tarp 3 valandos nakties ir 6 valandos ryto.
Miegą gali sutrikdyti ir bet koks nukrypimas nuo įprastos rutinos – atostogos, liga ar net pasikeitęs vakaro rutinos laikas.
Kaip atšaukti naktinius vizitus?
- Mama, noriu pas tave į lovą.
Toks prašymas gali siutinti, bet pasirinkimo jums nepalieka. Teks keltis iš saldaus miego ir ką nors daryti. Jei jūs neturite nieko prieš bendrą šeimyninę lovą – dažniausiai mažylis čia ir užmigs, nesukėlęs didesnio triukšmo. Tačiau jei tokie vizitai tampa pernelyg dažni arba norite pripratinti vaiką miegoti atskirame kambaryje, atskiroje lovoje – teks pasistengti.
Kas vaikui padeda užmigti? Tam, kad naktį prabudęs mažylis užmigtų, prireiks tos pačios aplinkos, kaip ir jį migdant vakare. Kas jam padeda nukeliauti sapnų karalystėn? Lopšinė? Tyli muzika? Įjungta naktinė lemputė? Minkštas žaisliukas šalia? Tokią pačią aplinką sukurkite ir naktį. Arba stenkitės pakeisti vakaro migdynių aplinką – taip, kad būtų paprasta ją atkurti naktį.
Bendras miegojimas – ne jums? Teks apsišarvuoti kantrybe. Jei mažylis bent kartą per savaitę įsiprašo į jūsų lovą, būkite tikri: jis bandys vėl ir vėl. Todėl pavargus nuo tokių naktinių vizitų teks apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti ne vieną naktį lydėti jį atgal į jo lovelę, padainuoti lopšinę, pabučiuoti, iš naujo palinkėti labos nakties. Mažylis susapnavo košmarą ar susirgo, ir jums neramu? Psichologai nepataria daryti išimčių ir migdyti savo lovoje, jei nenorite ateityje sulaukti naktinių svečių. O kad būtų ramiau – geriau pasiklokite čiužinį greta mažylio lovelės pati.
Gerbkite vaiko baimes. Kad ir kaip juokingai jos jums beskambėtų, kūrybingai ieškokite problemos sprendimo. Vaikas bijo pabaisų? Prieš naktį galite jas išvaikyti papurkšdama specialiu eliksyru, saugančiu nuo monstrų (purškiklis su paprastu vandeniu, galbūt su keletu lašų raminamąjį poveikį turinčio eterinio aliejaus). Bijo tamsos? Palikite įjungtą naktinę lempelę.
Apdovanojimų sistema. Miegojimas atskirai – sudėtingas etapas ir tėvams, ir vaikui. Bausti už tai, kad vaikas prabunda naktį – nevalia. Tačiau pagirti už tai, kad išmiega neprabudęs – būtina. Galima net ir specialų kalendorių susikurti, kur skirtingomis spalvomis žymėtumėte nakties sapnus. Tegul mažasis dailininkas piešia savo sapnų vaivorykštę, palikdamas joje vis mažiau tuščių langelių, kai vis dėlto teko naktį pasivaikščioti iki tėvų miegamojo.
Ieškokite kompromiso. Mažylis vis dar derasi dėl galimybės miegoti jūsų lovoje, o jums plyšta širdis, kad to neleidžiate? Sutarkite konkrečią savaitės dieną, kada miegosite kartu. Ir nedarykite išimčių kitomis dienomis.
L. Barzdaitienė
