Nuo 2015 metų Šiaulių rajone gali nelikti nė vienos vidurinės mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerijos galvočiai suskaičiavo: jeigu nėra dviejų dvyliktų klasių, vadinasi, nėra vidurinės mokyklos. Pedagogai mano, kad miesto modelio negalima taikyti kaimui, todėl iš naujos valdžios tikisi sveiko proto.
Kirvis virš Bazilionų ir Kužių
Šiaulių rajone veikia dvi vidurinės mokyklos ir trys gimnazijos. Kužių ir Bazilionų vidurinių mokyklų nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos gali nebelikti. Jos virstų pagrindinėmis. O tai reiškia, kad dalis vaikų liks be viduriniojo mokslo, nes jį miestuose sunku bus pasiekti.
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai nutarė, kad vidurinės mokyklos statusą gali turėti tik tos mokyklos, kur yra po dvi dvyliktas klases. Abiejose minėtose rajono mokyklose jau dabar yra tik po vieną dvyliktokų klasę. O vaikų mokyklose mažėja kiekvienais metais.
„Mes uždarymo tema ir tegyvenam pastaruoju metu“, – nelinksmai sako Bazilionų vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Gorys.
Prisimena, kad Bazilionuose vidurinę uždarinėja nuo 1986 metų, nes norėta steigti vidurinę Bubiuose, o Bazilionų miestelis neteko apylinkės statuso. Bubiuose vidurinė mokykla neatsirado, bet minties naikinti Bazilionų vidurinę mokyklą – neatsisakyta.
Miesto ir kaimo poreikiai
„Mieste vienoje gatvės pusėje gimnazija, kitoje – progimnazija. Vaikas baigė progimnaziją, perėjo į kitą gatvės pusę. O kaime to nebuvo ir nebus, todėl miesto modelį be vidurinių mokyklų taikyti kaime – niekaip netinka“, – įsitikinęs R. Gorys.
Direktorius sako, kad sunaikinus vidurinę mokyklą Bazilionų apylinkių vaikai nebegaus vidurinio išsilavinimo ir dėl atstumų, ir dėl ekonominės šeimų situacijos.
„Jeigu mūsų mokyklą sunaikins, didžiuliame 40 kilometrų tarpe tarp Kelmės ir Šiaulių nebus nė vienos vidurinės mokyklos. Kas bus su mūsų vaikais?“ – klausė direktorius.
Jis abejoja, kad 20 ar daugiau kilometrų kasdien ryšis važinėtis tiek vaikų, kiek dabar mokosi Bazilionų vidurinėje.
„Po 9 ar 10 klasės vaikas dar nėra subrendęs, kad galėtų eiti dirbti. Iki dvyliktos klasės jaunas žmogus subręsta rinktis profesiją ar važiuoti dirbti į užsienį. Vien jau todėl verta išlaikyti kaime vidurinę mokyklą“, – sakė R. Gorys.
„Leiskit numirti natūraliai“
Mintis naikinti vidurinę Bazilionuose, pasak R. Gorio, atsinaujino apie 2000 metus, kai mokyklose buvo įvestas profiliavimas.
„Daug kas tikino, kad mes negalėsime profiliuotis, nes reikia mažiausiai trijų paralelinių klasių. Bet jau tada tėvai, mokyklos ir miestelio bendruomenė paprieštaravo vidurinės mokyklos uždarymui. Prieštaravimo rezultatas – mokykla nerenovuota iki šiol. Profiliavimo nebeliko“, – pasakojo direktorius.
Nuo 2000–ųjų metų kiekvieną rugsėjį mokykla turėjo rašyti prašymą, kad leistų formuoti vienuoliktą klasę.
„Ne kartą sakiau, kad nereikia užbėgti įvykiams už akių. Jeigu vidurinei mokyklai bus lemta numirti, tai bent leistų numirti natūraliai. O mes kaip nemirštam, taip nemirštam“, – sako direktorius.
Šiuo metu mokykloje yra 172 mokiniai. Pavyksta suformuoti po vieną vienuoliktą ir dvyliktą klases. Direktorius pripažįsta, kad kitais metais dar keliais vaikais sumažės.
Bazilionuose mokykla įkurta 1773 metais. Kitąmet mokykla minės 240 metų sukaktį.
„Pasaulis modernėja, lavinasi, tobulėja, o mes uždarinėjame mokyklas. Mane daug kartų tikino, kad valstybė negali išlaikyti tiek mokyklų. Leiskite paklausti, kam mūsų valstybė bėra įgali, jeigu nebelavina savo vaikų?“, – stebėjosi R. Gorys.
Valdžios buldozeriai
Direktorius R. Gorys skaičiuoja, kad pastaraisiais metais beveik visos valdžios uždarinėjo mokyklas.
„Pirmiausia buvo Romos Žakaitienės mokyklų uždarinėjimo buldozeris. Kai švietimą pradėjo valdyti liberaliosios jėgos, mokyklų uždarinėjimai dar labiau paspartėjo. Liberalai į švietimą žiūrėjo per rinkos dėsnius. Mokiniai tapo matuojami tik pinigais“, – švietimo ydas vardijo R. Gorys.
Direktorius įsitikinęs, kad kaimo mokykloms skaudžiai kirto mokinio krepšelio įvedimas.
„Krepšelio reforma ištuštino kaimo mokyklas. Vaikų mažėja visur. Miesto mokyklos vilioja kaimo vaikus. Sukiršintos mokyklos, vaikai graibstomi kaip prekė. Į vaiką žiūrima, kaip į 4000 litų vertės investiciją“, – švietimo problemas vardijo direktorius.
Ambicingas planas
„Mes dirbame, kad vidurinė mokykla išliktų, o ne šūkalojame“, – sakė direktorius, rodydamas naujo mokyklos priestato projektą.
Priestatas sujungtų mokyklą su valgykla. Čia įsikurtų darželis ir biblioteka-skaitykla. Mokykla iš kraštiečio Romualdo Ozolo gavo dovanų didžiulę biblioteką. Joje yra tokių retų leidinių, kurių neturi nė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.
„Tas projektas visiškai realiai įgyvendinamas už maždaug milijoną litų. Priestato statybai pritaria ir rajono Savivaldybė“, – optimistiškai kalbėjo mokyklos direktorius.
Dar planuose yra ir sporto salė, kuri reikalinga ne tik mokyklai, bet visai miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenei.
Mokykla reikalinga bendruomenei
Kužių mokyklos direktorė Roma Meinoriutė tikina, kad nors nuo Kužių iki Kuršėnų ar Šiaulių yra vos po dvylika kilometrų, bet miestelyje vidurinė mokykla yra reikalinga.
„Ne tik miesto, bet ir kaimo vaikams reikalingas vidurinis išsilavinimas. Ne visų vaikų socialinės galimybės leis važinėtis į Šiaulius ar Kuršėnus ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Mūsų mokykla labai gražiai sutvarkyta, renovuota, kodėl čia negali likti vidurinė mokykla? Juk mūsų mokykloje vaikų netrūksta. Ją lanko vaikai net iš aplinkinių Šiauliams vietų“, – sakė R. Meinoriutė.
Kužių mokyklą lanko 242 mokiniai.
„Mokyklos reikia bendruomenei. Nedidelės kaimo mokyklos artimai bendrauja su mokinių šeimomis, čia matomas kiekvienas vaikas. Gal sveikas protas sugrįš ir į valdžią ir ji nebeuždarinės mokyklų?“, – viliasi R. Meinoriutė.
Akmuo turi būti pajudintas
Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė skaičiuoja, kad vaikų rajone mažėja tragiškai. 2002 metais rajone buvo 7887 mokiniai. 2012 metais beliko – 4568. Dar apie 1300 rajono vaikų lanko Šiaulių mokyklas.
„Jeigu Bazilionų mokykla taptų tik pagrindine, būtų tragedija. Iki artimiausios vidurinės mokyklos vaikams reikėtų važiuoti 20 – 25 kilometrus. Kelyje į vieną pusę vaikas užtruktų apie valandą. Dar valandos reikėtų parvažiuoti namo“, – problemas skaičiavo vedėja.
J. Šervytienė laukianti, kas bus paskirtas naujuoju švietimo ir mokslo ministru.
„Labai tikimės, kad nuostatą, jog vidurinėje mokykloje turi būti dvi paralelinės baigiamosios klasės, nauja valdžia pakeis. Tą ant mokyklų užritintą akmenį reikia pajudinti ir atšaukti mokyklas žudančią praktiką“, – teigė J. Šervytienė.
Rita ŽADEIKYTĖ