„Tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek šios Vyriausybės apskritai prioritetas – viešojo sektoriaus pertvarka, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Esame pasiruošę peržiūrėti valstybės ir savivaldybių funkcijas tam, kad atsirastų kompetencijomis grįsta valstybės tarnyba, gebanti atliepti šiuolaikinės visuomenės lūkesčius bei tinkamai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Lietuvos regionai išliks ministerijos dėmesio centre – sieksime darnaus bendradarbiavimo tarp savivaldybių“, – LSA posėdyje teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Pagrindinis lėšų šaltinis regionų plėtrai yra Europos Sąjungos (ES) investiciniai fondai. Regioninės plėtros įstatymas numato, kad ne mažiau 30 procentų ES struktūrinių fondų lėšų bus skiriama regionų plėtros planams įgyvendinti. Lietuvos savivaldybių asociacija išreiškė susirūpinimą, ar šis rodiklis bus pasiektas.
„Vyriausybės kanceliarija bus koordinatorius sprendžiant finansavimo savivaldai klausimus, o Vidaus reikalų ministerija imsis lyderystės telkiant valstybės institucijas prisidėti prie tolygaus regionų plėtros“, – pabrėžė ministrė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija kartu su Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijomis yra susitarusios dėl dalies Nacionalinio pažangos plano sektorinių tikslų uždavinių įgyvendinimo per regionų plėtros planus, tačiau kol kas finansinių projekcijų šiems uždaviniams įgyvendinti nėra gauta.
Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Nacionalinio pažangos plano rodiklių analizę. Remiantis atlikta analize, naujai suformuotos regionų plėtros tarybos pradės rengti regionų plėtros planus, pradedant nuo problemų priežasčių analizės.
Vyriausybės programoje taip pat numatytos priemonės, skirtos investicijų pritraukimui regionuose. Viena iš jų – parengti Regionų plėtros programą, kuri numatytų pagrindines regionų kompleksinės plėtros kryptis ir sudarytų sąlygas regionų plėtros planams parengti.
