Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dirbo 16 vidaus reikalų ministrų ir nė vienas nesugebėjo išdirbti visos kadencijos. Tiesa, dalis ministrų pradirbo tik trumpą laikotarpį po to, kai jų pirmtakas dėl vienokių ar kitokių priežasčių paliko VRM vadovo postą.
Panašu, kad šis skaičius gali dar padidėti, jei premjeras Algirdas Butkevičius patenkins vidaus reikalų ministro S. Skvernelio pareiškimą apie atsistatydinimą.
Praėjusią savaitę S. Skvernelis ir policijos vadovybė sulaukė daug kritikos dėl ketvirtadienio vakarą įvykusio incidento, kai policijos sulaikytas vyras pagrobė iš pareigūnų automatą ir su juo paspruko. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė ketvirtadienio vakarą per pokalbį telefonu su S. Skverneliu nesulaukusi ministro tinkamų paaiškinimų. Pats ministras teigė, kad parlamento vadovė skambučiu trukdė jam dirbti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė stojo L. Graužinienės pusėn, sakydama, kad S. Skvernelis „demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo asmeninės atsakomybės“. Galiausiai S. Skvernelis pareiškė atsistatydinantis iš VRM vadovo posto.
Iš postų vertė praeities šešėliai ir valdžių kaitos
Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, šias pareigas ėjęs ir laikinai, iš posto pasitraukė pats. Nuo pat pradžių šis pareigūnas vertinamas prieštaringai dėl savo biografijos – M. Masiukonis dirbo KGB struktūrose. Dėl to jo atsistatydinimo paprašė tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius.
1992 m. VRM vadovu kiek vėliau paskirtas buvęs Kauno policijos vadovas Petras Valiukas, tačiau netrukus ministru paskiriamas Romasis Vaitiekūnas, pagarsėjęs fraze „Lietuvoje mafijos nėra“, kurią ištarė, kai Lietuvoje siautėjo organizuoto nusikalstamumo grupuotės. Jis posto neteko kartu su premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimu, kai 1996 m. pranešė apie problemas bankininkystės sektoriuje.
1996 m. vidaus reikalų ministru paskirtas Vidmantas Žiemelis, tačiau 1998 m. pavasarį dėl nesutarimų su antrą kartą premjeru buvusiu G. Vagnoriumi politikui teko atsistatydinti. Tuomet V. Žiemelis parodė G. Vagnoriui savo pavaldinių surinktą medžiagą apie Elektrėnuose įsikūrusios įmonės „Baltics SHEM“ veiklą tarpininkaujant Baltarusijos ir Lietuvos energetikams bei nedelsiant iš premjero favorito tapo atstumtuoju.
1998 m. V. Žiemelį VRM vadovo poste trumpam buvę Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras, o jį po kelių metų – buvęs Migracijos departamento direktorius Česlovas Blažys, tačiau jau 2000 m. XI-osios Vyriausybės vadovas Rolandas Paksas vidaus reikalų ministru paskyrė Vilniaus universiteto teisės mokslus baigusį, iki tol VRM viceministru dirbusį Vytautą Markevičių.
Sekimo skandalas
XII-oji Vyriausybės vadovas Algirdas Mykolas Brazauskas 2001 m. VRM vadovu paskyrė chemijos, filosofijos mokslus baigusį Juozą Bernatonį. Ministras iš posto atsistatydino 2003 m. po vadinamojo sekimo skandalo. Tąkart J. Bernatonis įsivėlė į konfliktą su policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi. Kaip nustatė Seimo laikinoji tyrimo komisija, J. Bernatonis nepagrįstai apkaltino komisarą, kad esą jo nurodymu buvo neteisėtai renkama informacija apie aukštus pareigūnus, šalies vadovus.
Po J. Bernatonio atsistatydinimo į VRM vadovo postą trumpam 2003-2004 m. sugrįžo Virginijus Bulovas. Po 2004 m. prezidento rinkimų vidaus reikalų ministro postas patikėtas Darbo partijos atstovui Gintarui Furmanavičiui, nepaisant to, kad jis buvo siejamas su skandalingąja EBSW bendrove.
Lemtinga avarija
G. Furmanavičių 2006 m. vidaus reikalų ministro poste pakeitęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovas Raimundas Šukys. Vis dėlto jau kitąmet politikas atsistatydino po to, kai 2007 m. Skuodo rajone girtas policijos pareigūnas Saulius Paulikas perėjoje mirtinai automobiliu sužalojo tris vaikus.
Kartu su R. Šukiu iš pareigų, prisiimdamas atsakomybę dėl girto policininko sukeltos avarijos, pasitraukė ir tuometinis policijos generalinis komisaras V. Grigaravičius.
R. Šukį VRM vadovo poste pakeitė liberalcentristas vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila.
Korupciniai šešėliai
2008 m. vidaus reikalų ministru buvo paskirtas LiCS atstovas, buvęs Seimo narys Raimundas Palaitis. Atrodė, jog būtent šis ministras pradirbs visą kadenciją, tačiau 2012 m. ir šiam politikui teko trauktis iš VRM vadovo posto.
R. Palaičio pasitraukimo priežastis – vadinamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų skandalas. R. Palaitis, vadovaudamasi Valstybės saugumo departamento pažyma, iš pareigų atleido tuometinį FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Šis sprendimas priimtas, iš pareigūnų atėmus teisė dirbti su slapta informacija. Tuo metu buvo skelbiama, kad V. Gailius ir V. Giržadas atleisti dėl to, kad pareigūnai „nekaip“ pasirodė tyrime dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai apie banko „Snoras“ griūtį.
Tąkart prieš R. Palaičio sprendimą ėmė protestuoti didžiausia valdančiosios koalicijos partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie ragino FNTT vadovus grąžinti į darbą. Po užsitęsusio konflikto valdantieji susirinko pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, o po susitikimo su šalies vadove R. Palaitis pareiškė, jog įtemptų santykių su koalicijospartneriais atsistatydina.
Kiek vėliau buvę FNTT vadovai teisme įrodė, jog R. Palaitis iš pareigų juos atleido neteisėtai.
Į skandalą įsivėlė ir dabartinės valdančiosios daugumos vidaus reikalų ministru 2012 m. paskirtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Dailis Alfonsas Barakauskas.
Pernai Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad su Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais vidaus reikalų ministerijos vykdytų viešųjų pirkimų. Iš viso buvo sulaikyti penki asmenys, įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir darbovietėse, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse atlikta keliolika kratų. Buvo sulaikyti „Tvarkos ir teisingumo“ deleguoto ministro D. A. Barakausko komandoje anksčiau dirbęs viceministras Algimantas Juocevičius ir ministro patarėjas Ervinas Raistenskis.
„Tvarkiečiams“ patekus į STT akiratį vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas netikėtai pareiškė atsistatydinantis iš pareigų. Jis nurodė, jog tokį sprendimą priėmė dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Tiesa, vėliau pranešta, kad buvęs ministras STT tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Įvardijo nestabilumo priežastį
Portalo tv3.lt kalbintas buvęs vidaus reikalų ministras, dabartinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras teigė, jog VRM vadovų kaita yra susijusi su ministerijos atsakomybės sritimi. Anot jo, kai reikia būti atsakingu ir už žmonių saugumą, išsilaikyti poste yra labai sunku.
„Galbūt iš tiesų yra labai daug jautrių sričių. Tai policinėje veikloje kažkas nepavyko, tai ikiteisminis tyrimas nepavyko ar koks teisinės pagalbos prašymas nebūtų išsiųstas, tai Bendrasis pagalbos centras, tai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kur nutinka nenumatyti dalykai ir taip toliau.
Iš tiesų labai plati yra Vidaus reikalų ministerijos veiklos sritis, ji nėra kažkuo išskirtinė, lyginant su prieškariniu laikotarpiu, nes ten yra ir sveikatos apsauga, ir socialinė apsauga priklausė, bet ir dabar [...] visose tose srityse gali atsitikti visokių nenumatytų dalykų. Jeigu ministras mano, kad prisiima politinę atsakomybę, kad kažko nesuorganizavo, nesukontroliavo, tai va taip ir atsitinka. Matyt, kad tai yra svarbu, nes sritys yra labai jautrios, susijusios su žmonių sauga, sveikata, gyvybe“, – pasakojo S. Šedbaras.
Buvęs vidaus reikalų ministras neslėpė nepritariantis Lietuvoje paplitusiai tendencijai, jog už įvykusias nelaimes, kurių metu žūsta žmonės, atsakomybę už tai prisiima ir iš posto traukiasi ministerijų vadovai.
„Aš manau, kad tai yra visiškai nepriimtina. Atsistatydinti reikėtų tik tada, kada kažkur jaustum, kad nepadarei, kažkokių teisės aktų nepriėmei ar biudžeto ir leisti kitiems padaryti geriau. Tada gali suprasti tą atsistatydinimą. Kokia prasmė atsistatydinti, jei geriau gali nebūti, nes nieko blogo nepadarei?“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Politologas įžvelgia politinę konkurenciją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Antanas Kulakauskas portalui tv3.lt kalbėjo, kad vidaus reikalų ministrų kaita Lietuvoje yra susijusi ir su tuo, jog VRM vadovo rankose atsiduria dalies Europos Sąjungos (ES) klausimų svarstymas, iš ES gaunamų pinigų srautai.
„Ministerija yra reikšminga, jai labai daug sferų priskirta, tame tarpe ir sferų, susijusių su bendrais Europos Sąjungos reikalais, su jų kuravimu, tai dėl to su šios ministerijos veikla yra daug susijusių politinių ir kitų interesų. Dėl to yra didžiulė politinė konkurencija dėl šio posto. Ko gero, taip ir susiklosto, kad nė vienam ministrui nepavyksta įsitvirtinti, kad jį būtų sunku pajudinti“, – aiškino A. Kulakauskas.
VDU profesorius atkreipė dėmesį į tai, problema dėl besikaičiančių ministrų slypi jog „politinės atsakomybės“ sąvokos supratime.
„Metamas lozungas, kad reikia prisiimti politinę atsakomybę, o tai visi supranta kaip atsistatydinimą. Šiaip jau „politinės atsakomybės“ sąvoka yra platesnė, galima priimti ir kitus sprendimus. Deja, dėl tos konkurencijos atsirado mada, kad politinę atsakomybę traktuoti kaip atsistatydinimą“, – teigė A. Kulakauskas.
„Deja, kai keičiasi ministrai, tai jie net nespėja susigaudyti visoje situacijoje. Kita vertus, reikėtų ir pačios sistemos tyrimo, tarkime, ar optimalu iš vidaus reikalų ministro reikalauti atsakomybės už policijos veiklą, kai policija yra VRM priežiūroje, bet labiau autonomiškai institucija, policijos vadovo ministras atstatydinti negali“, – komentavo politologas.
