Prasidėjus Rusijos agresijos prieš Ukrainą antrajam etapui, kuomet prorusiški protestuotojai užėmė valstybinius pastatus, o po to Ukraina juos suėmė, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius sako, kad pačiame Kremliuje nėra vieningos nuomonės, ką daryti toliau, o kova dėl įtakos Rusijos viduje gali ją sulaikyti nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą.
„Rusijoje nėra vieningos pozicijos, ką daryti toliau. Galbūt todėl ir nėra įvedamos pajėgos pagal pirmą separatistų prašymą, galbūt todėl ta kariuomenė nenaudojama. Mano supratimu, gynybos ministras Šoigu (Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu – red.) laikosi nuosaikesnės pozicijos ir bent jau kol kas tų pajėgų nenaudos. Tai nereiškia, kad jos nebus panaudotos ateityje, nes sukurti sąlygas, kad jos būtų panaudotos, ir yra separatistų tikslas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ antradienį sakė M. Laurinavičius.
Pasak jo, kova tarp Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino ir S. Šoigu gali užkirsti kelią kariniam konfliktui. „Žinant tai, kad Krymo scenarijų suplanavo ir įvykdė Rogozino grupuotė, galima daryti prielaidą, kad Šoigu būtų nenaudingas Rogozino įsitvirtinimas valdžioje. Vidaus kovos Rusijoje niekad nesibaigia ir tai yra šioks toks saugiklis, kad galbūt viskas baigsis ir be karinio įsiveržimo, nors tokio scenarijaus atmesti tikrai negalime“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, Krymo scenarijus Rytų Ukrainoje neįmanomas, nes ten jie neturi gyventojų paramos, skirtingai nei Kryme. „Kryme, kad ir koks neteisėtas tas referendumas bebūtų, apie pusė ar daugiau nei pusė gyventojų iš principo yra patenkinti tuo, kas įvyko. Rytų Ukrainoje situacija visiškai kitokia“, – dėstė M. Laurinavičius.
Rusijos tikslai
Rusija šioje situacijoje, jo nuomone, turi keletą tikslų, kurių pagrindinis – sužlugdyti artėjančius Ukrainos prezidento rinkimus. „Jei tai nepavyksta, dar didesnis tikslas būtų atplėšti visą Rytų ir Pietų Ukrainą. Jeigu tai nepavyksta, visa ta destabilizacija yra papildoma spaudimo priemonė tiek Ukrainai, tiek Vakarams vykdyti tą planą, kurį Rusija yra viešai paskelbusi. (...) Tai Ukrainos federalizacija, nauja Konstitucija, rusų kalbos kaip valstybinės kalbos įtvirtinimas ir tokiu būdu Ukrainos pasidalinimas“, - aiškino politologas.
Ukrainos atkirtis
Piliečių gynybos paramos fondo vadovo Stasio Kaušinio teigimu, Ukraina šįkart ypač stipriai rengiasi duoti atkirtį Rusijai. „Įvykiai Maidane parodė, kad jie gali nugalėti iš pirmo žvilgsnio ypač stiprų, ginkluotą priešą. Iš esmės buvo susirinkę civiliai gyventojai – žmonės, kurie net šaunamaisiais ginklais nelabai mokėjo naudotis. Jie turėjo beisbolo lazdas ir ypač tvirtą nusistatymą kovoti už savo laisvę ir šalies savigarbą, kurią šalies kriminalinė valdžia buvo sumenkinusi, ir jie nugalėjo“, – laidoje kalbėjo S. Kaušinis.
Vakarų problemos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad Ukrainos situacija atskleidžia neišspręstus Vakarų valstybių klausimus. „Dėl labai daug priežasčių nėra taip lengva priimti sprendimą įsiveržti į kitą šalį ir joje padaryti tvarką. Dar nėra sutarimo, ar mes turime tokią teisę daryti, kada tai turime daryti, kada galime pažeisti valstybės suverenitetą, kada jau nebe – būtent šitie klausimai nėra atsakyti, jie matosi ir Ukrainos situacijoje“, – Žinių radijui sakė D. Jakniūnaitė.
Ji sako, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri turėtų palaikyti taiką pasaulyje, – pasenusi institucija, sukurta pačioje Šaltojo karo pradžioje ir jau tada negalėjusi išspręsti įtampos tarp šalių. „Ji akivaizdžiai demonstruoja, kad yra neveiksni ir nereikalinga, bet kartu jos sukūrimas ir paspendė spąstus, nes dėl to, kad yra veto teisė, jos (JT Saugumo tarybos – red.) neįmanoma išardyti ar atrasti lankstesnę alternatyvą šiais laikais.“
Rusija, anot jos, neliks viena, be sąjungininkių, nes valstybių, kurios nepritaria JAV politikai, yra ne viena ir ne dvi.
