Pasak viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, tai rodo rinkos dalyvių susidomėjimas aukcionu.
„Iš kontaktų ir domėjimosi šiais vėjo konkursais Lietuvoje tokios išvados (kad bus tik vienas dalyvis – BNS) aš šiandien nedrįsčiau pasakyti ir tikiuosi, kad konkursas tikrai įvyks ir turėsime gerus rezultatus“, – LRT radijui antradienį teigė D. Garbaliauskaitė.
„Mes girdime ir suprantame kai kurių dalyvių nuogąstavimus, tačiau reikia pasakyti, kad susidomėjimas pastaruosius metus tikrai buvo didelis“, – teigė viceministrė.
Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų bent du dalyviai.
Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui sausį pareiškus, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis, energetikos viceministrė pabrėžė, kad konkursą laimės didžiausią vystymo mokestį į valstybės biudžetą sumokėjęs vystytojas.
„Konkurso laimėtoju bus paskelbtas tas, kuris pasiūlys didžiausią vystymo mokestį valstybei. Taip yra sudėliotos konkurso sąlygos, jos yra skaidrios ir aiškios ir vienodos visiems dalyviams. Tai gali būti bet kuris konkurso dalyvis“, – teigė energetikos viceministrė.
Pradinis mokesčio pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.
Apie dalyvavimą aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“, tuo metu kai kurios konkursu anksčiau susidomėjusios įmonės – „Green Genius“ bei „Enefit Green“ – BNS teigė dėl nusprendusios pirmajame aukcione nebedalyvauti dėl nepalankių jo sąlygų.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas BNS anksčiau teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.
Pirmojo aukciono dalyviai pateikti dokumentus turi per 60 dienų – iki gegužės 29 dienos 16 val. Vėliau 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
