„Vienas svarbiausių sutarimų yra su Lenkija, bet tvariam sprendimui turime ilgalaikius susitarimus turėti ir su Ukrainos žemės ūkiu, ir grūdininkais, kad tie susitarimai, galvojant apie ilgalaikes investicijas, turi būti tvaresni. Tai neturi būti vienkartinis sprendimas, kad šiandien riekia grūdus vežti, rytoj nebereikia. Be abejo, Odesa ir jų uostai visada bus prioritetas, bet ruošiantis investicijoms palikti vien tik verslui ad hoc sprendimams būtų netvaru“, – LRT radijui trečiadienį sakė Loreta Maskaliovienė.
„Verslas planuotų investicijas, jei turėtų ilgalaikius susitarimus, atitinkamai mūsų namų darbai infrastruktūros pagerinimui ir pajėgumų didinimui“, – pridūrė ji.
Pasak jos, vienas svarbiausių „Lietuvos geležinkelių“ projektų šiuo metu yra riedmenų keitimo terminalo statyba Šeštokuose, kur traukiniai atvyksta iš Lenkijos.
„Nėra jis atidėtas tolimiausiai perspektyvai, kaip tik šiuo metu jis svarstomas ir pirkimo dokumentai, ir investiciniai projektai yra rengiami“, – sakė viceministrė.
„Yra metai laiko, kai turime paruošti infrastruktūrą“, – pridūrė ji.
Ministerija vėliau BNS patikslino, kad toks terminalas leistų efektyviau keisti riedmenų (vėžimėlių) plotį – būtų sukurta lanksti krovinių krovos tarp 1435 ir 1520 mm geležinkelio vėžių alternatyva, leidžianti perkrauti skirtingo tipo krovinius nekeičiant vagonų.
Bendrovės „LTG Infra“ Terminalų valdymo ir plėtros vadovas Ramūnas Dokšas sako, kad dėl vagonų vėžimėlių keitimo terminalo projekto Šeštokų geležinkelio stotyje šiuo metu rengiami priešprojektiniai pasiūlymai, skaičiuojamas finansinis modelis, planuojami pagrindiniai projektavimo ir rangos etapai.
„Šeštokų vežimėlių keitimo terminale būtų galima pakeisti skirtingos vėžės vagonų vežimėlius, neperkraunant krovinio, ir per terminalą gabenti maždaug nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. tonų per metus", – komentare BNS teigė R. Dokšas.
Anot jo, galutiniai projekto įgyvendinimo etapai ir konkretūs rangos darbai paaiškės baigus projektavimą.
L. Maskaliovienės teigimu, taip pat reikėtų diskutuoti su Lenkija dėl papildomo posto jos pasienyje su Ukraina Dorohuske atidarymo – jis būtų skirtas transportuoti grūdus į Baltijos šalių uostus.
Siekiant padėti Ukrainai išgabenti grūdus Rusijai užblokavus jų eksporto kelią Juodąja jūra, Lietuva pasiūlė kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.
Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis bei žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį bendru laišku paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.
Jie pažymėjo, kad transporto maršrutas tarp Ukrainos ir Baltijos šalių gali tapti „perspektyvia ir ilgalaike alternatyva“ Ukrainos grūdų išvežimui. Koridoriaus infrastruktūros tobulinimas ir krovinių tvarkymo tarp skirtingų geležinkelio vėžių palengvinimas padėtų padidinti transportavimo pajėgumus.
