„Alternatyvos grąžinimo procedūrai nėra. Kiek ji efektyvi su tam tikromis šalimis, čia jau yra klausimas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė Arnoldas Abramavičius.
Jo teigimu, nepaisant to, kad vasarą nemažai daliai migrantų sueis įstatyme numatytas 12 mėnesių galimas sulaikymo terminas, situacija neturėtų smarkiai pasikeisti.
„Liepą turbūt sueis ir 12 mėnesių nuo jų atvykimo į Lietuvą. Mažai kas ir pasikeis. Tas terminas individualiais teismų sprendimais galės būti pratęstas iki 18 mėnesių dėl judėjimo apribojimo – ne sulaikymo, o judėjimo apribojimo. Visi ties asmenys turės eiti į grąžinimo procedūrą“, – tvirtino viceministras.
Įstatymas numato, kad užsienietis Lietuvoje negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos arba kai negaunami tam reikalingi dokumentai. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, ir dabar daliai užsieniečių leidžiama išeiti į miestą.
„Būna, kad kažkas išeina, negrįžta, bet paskui juos grąžina“, – sakė ji.
„Viltis pabėgti į Vokietiją yra sustabdoma, užkertama. Manau, kad pamačius ir priėmus tą žinią (jog bus grąžinti į Lietuvą – BNS), turėtų padaugėti norinčiųjų grįžti į kilmės valstybę, nes supraskime, tik vienetai savo tikslu pasirinko Lietuvą, didžioji dalis nori išvykti iš Lietuvos“, – kalbėjo pareigūnė.
Vidaus reikalų viceministro duomenimis, šiuo metu penkiuose užsieniečių registravimo centruose gyvena apie 2,7 tūkst. neteisėtų migrantų, nagrinėjama apie 70 prieglobsčio prašymų.
„Nemažam kiekiui žmonių taikomas administracinis judėjimo apribojimas“, – tvirtino A. Abramavičius.
Pasak jo, apie 1 tūkst. migrantų sutiko savo noru grįžti namo.
„1000 eurų dedamoji per daugiau kaip pusę metų suteikė galimybę grąžinti apie 1 tūkst. neteisėtų migrantų į kilmės šalį, daugeliu atvejų – į Iraką“, – sakė viceministras.
„Tenka pripažinti, kad pasiekta tam tikra riba, kai tie, kas norėjo grįžti, jie jau pasinaudojo ta galimybe, kitus jau labai sunku įtikinti, kad turi savanoriškai grįžti. Jie tikisi, kad jeigu ne po 12 mėnesių, tai 18 mėnesių jų statusas pasikeis“, – teigė jis.
Tačiau viceministras pabrėžė, kad grąžinimui alternatyvos nėra, anot jo, nesant galimybės grąžinti užsieniečio į kilmės šalį tik po penkerių metų galima pradėti jo integraciją ir suteikti leidimą laikinai gyventi.
„Turime pakankamai laiko dar tas procedūras įvykdyti. Su grąžinimu Europos Komisija tikrai nemažai dirba“, – sakė A. Abramavičius.
Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
