Krašto apsaugos ministerija (KAM) sprendžia dėl galimo prieglobsčio suteikimo vertėjams, dirbusiems su Lietuvos kariais Afganistane.
Apie tai pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Svarsto atsigabenti į Lietuvą
M. Abrukevičiaus teigimu, su Lietuvos kariuomene dirbo 115 vertėjų. Iš jų apie 30 vertėjų jau yra atsiuntę savo ir savo šeimos dokumentus, prašydami prieglobsčio suteikimo Lietuvoje.
„Galimybių juos atsigabenti vis mažėja, bet tokia galimybė dar yra. (...) Dabartiniais duomenimis, yra 30 vertėjų, kurie yra mums atsiuntę asmens dokumentus. Su šeimos nariais yra apie 100 asmenų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė M. Abukevičius.
„Ir nuo pradinio 12 asmenų laiško, mes kasdien gauname vis naujus prašymus įtraukti juos į sąrašus. Gavome ir asmenų kreipimųsi, kurie niekada nebendradarbiavo su Lietuvos kariuomene ir gavome asmenų, kurie bendradarbiavo, bet negali pateikti jokių dokumentų. Tai yra iššūkis, nes mūsų santykiai nutrūko prie 5-7 metus)“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuvos moralinis įsipareigojimas Afganistano vertėjams išlieka: „Jei nepavyktų mums pasinaudoti ta galimybe, nes visi partneriai susiduria su ta pačia situacija, ir visiems šiuo metu tai yra vienintelis langas palikti Kabulą, mes ir toliau su jais bendrausime.
Yra galimybių jiems, ką mes girdime ir iš Talibano, palikti Afganistaną į kaimynines šalis. Tokiu atveju jų situaciją vertintume individualiai ir ieškotume galimybių jiems atvykti į Lietuvą“, – teigė jis.
Iki šiol buvo matoma, kad iki rugsėjo 3 dienos galima išgabenti tose asmenis iš Afganistano, tačiau, anot M. Abukevičiaus, nei Lietuva, nei Amerika negalėjo nuspėti, kad situacija apsivers taip greitai.
„Reikia pripažinti, kad savaitgalio įvykiai Afganistane nustebino tiek NATO sąjungininkus, tiek mus. Mes nesitikėjome tokio greito įvykių pokyčio. Todėl, kalbant apie vertėjų, kurie bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, atvykimą į Lietuvą, mes turime vertinti situaciją ir galimybes naujai“, – sakė viceministras .
Afagnistane jau nebėra Lietuvos kariškių, todėl Lietuva turi remtis sąjungininkų pagalba, norint padėti ten įstrigusiams vertėjams.
Afganistano prezidentas Ghani pripažino Talibano pergalę, kovotojams užėmus Kabulą
Iš savo šalies pabėgęs Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) sekmadienį paskelbė, kad Talibas laimėjo, kovotojams įžengus į Kabulą praėjus beveik 20 metų, kai islamistų režimas buvo nuverstas per JAV vadovaujamą karinę intervenciją.
A. Ghani išvyko iš Kabulo, kai kovotojai priartėjo prie sostinės ir galiausiai į ją įžengė bei užėmė prezidentūrą.
Šis momentas žymėjo Talibano galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų. Talibai žaibiškai užiminėjo šalies regionus ir provincijų sostines, vyriausybės pajėgoms menkai tesipriešinant be JAV karinio palaikymo.
Jungtinės Valstijos baigia išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą. Neišvengiamas kovotojų įsigalėjimas sukėlė baimę ir paniką tarp Kabulo gyventojų, nuogąstaujančių, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per jų ankstesnį valdymą 1996–2001 metais.
„Talibanas laimėjo savo kardais ir šautuvais. Dabar jis yra atsakingas už jų tėvynainių garbę, turtą ir išlikimą“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtoje A. Ghani žinutėje – pirmojoje nuo jo išvykimo.
„Dabar jų laukia naujas istorinis išbandymas. Arba jie išsaugos Afganistano vardą ir garbę, arba suteiks pirmumą kitoms vietoms ir tinklams“, – pridūrė A. Ghani ir paaiškino, kad savo šalį paliko siekdamas „užkirsti kelią kraujo liejimui“.
Jis neatskleidė, kur yra išvykęs, bet pagrindinė Afganistano žiniasklaidos grupė „Tolo News“ pranešė, kad prezidentas pasitraukė į Tadžikistaną.
Užtikrinti saugumą
Vienas islamistų kovotojų atstovas patvirtino, kad talibai į Kabulą įžengė „užtikrinti saugumo“. Trys aukšto rango talibų šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad sukilėliai užėmė prezidentūrą ir surengė pasitarimą dėl saugumo sostinėje.
Prezidento rūmuose besilankantys kovotojai sakė besijaučiantys „pergalingai“, matyti televizijos „al Jazeera“ paskelbtame vaizdo įraše.
„Buvęs Afganistano prezidentas paliko šalį, palikdamas tautą likimo valiai“, – anksčiau per feisbuką rašė Kabulo vyriausybės taikos deryboms su Talibanu vadovavęs Abdullah Abdullah (Abdula Abdula).
A. Ghani pasitraukimas iš pareigų buvo vienas pagrindinių Talibano reikalavimų per kelis mėnesius vykusias taikos derybas su vyriausybe, bet prezidentas atkakliai vengė atsistatydinti. Kovotojai sakė norį „taikaus valdžios perėmimo“ artimiausiomis dienomis.
Anksčiau sekmadienį grupuotė nurodė savo kovotojams nesiveržti į sostinę ir sakė, kad už saugumą atsakingos vyriausybės pajėgos. Tačiau vėliau islamistų atstovas per „Twitter“ informavo, jog Talibano pajėgos įžengė į kelis Kabulo rajonus.
Pasak mieste esančių Vakarų šalių žurnalistų, Afganistano kariuomenė ir policija nemėgina kontroliuoti padėties sostinėje ir paliko savo postus. Gatvėse matėsi paliktos kariškių ir policininkų paliktos transporto priemonės ir vyriausybės tarnybų automobiliai.
Buvo pranešta apie masinius karių dezertyravimo atvejus. Apie kokį nors ginkluotą pasipriešinimą pranešimų nebuvo.
Izoliuoti
A. Ghani vyriausybė sekmadienį buvo visiškai izoliuota, kovotojams užėmus nuo Talibano atkakliai besigynusį šiaurinį miestą Mazari Šarifą ir rytinį Džalalabado miestą. Kaip ir daugumoje kitų užimtų miestų, kovotojai perėmė kontrolę, kai vyriausybės pajėgos atsitraukė arba pasidavė.
Talibaną remiančių grupių paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti gerai ginkluoti kovotojai daugelyje šalies miestų, mojuojantys savo baltomis vėliavomis ir sveikinantys vietos gyventojus.
Kabule daugelis gyventojų jau buvo susitaikę su mintimi, kad talibai sugrįš į valdžią.
„Mano vienintelis noras – kad jų sugrįžimas atvestų prie taikos. Tik šito tenorime“, – sakė Kabulo krautuvininkas Tariqas Nezami (Tarikas Nezamis).
Dešimtys tūkstančių kitų žmonių pastarosiomis savaitėmis pasitraukė į Kabulą ieškodami prieglobsčio.
Dabar daugelis jų kalbėjo apie neišvengiamybę ir savo baimę. „Nerimauju, kad čia kils didelės kautynės, – AFP sakė vienas gydytojas, pageidavęs neviešinti jo vardo ir atvykęs į sostinę iš Kundūzo su 35 šeimos nariais.
„Verčiau grįžčiau namo, kur, kaip žinau, kautynės baigėsi“, – kalbėjo jis
