G. Paluckas teigia įžvelgiantis tris pagrindines problemas, kurios apsunkina ir vilkina įsivaikinimo procesą.
„Viena problemų – per daug biurokratijos ir tam tikro proceso vadybos neefektyvumas. Pavyzdžiui, susidaro tokia situacija, kai žmonės jau apsisprendę ir nori įsivaikinti ar globoti vaiką, tačiau turi laukti įtėvių ir globėjų mokymų po keletą mėnesių, – tai akivaizdu, kad organizavimas nėra efektyvus. Tokie dalykai sprendžiami labai elementariai – reikia šiek tiek daugiau pinigų ir smulkinti grupes, kad periodiškai dažniau būtų surenkamos grupės ir dažniau vyktų mokymai“, pasakoja politikas.
Kita problema, anot G. Palucko, – informacijos trūkumas.
„Trūksta akumuliuotos ir konsoliduotos informacijos apie įvaikinimą – nuo žinių apie patį procesą (ko reikia tikėtis, kiek truks, ką reikės daryti, kokiais etapais, kodėl tai svarbu) iki informacijos, kas bus po įvaikinimo (ar valstybė remia šeimas, globojančius ar įsivaikinusias, kokias paslaugas teikia savivaldybė, kokios praktikos kitose įtėvių šeimose). Gerosios praktikos dalijimasis – tokio dalyko praktiškai nėra, bent jau Vilniaus mieste“, sako vicemeras.
Ir trečia problema, pasak G. Palucko, – paslaugų paketo po įvaikinimo nebuvimas.
„Jei iki įvaikinimo būna mokymai ir psichologiniai tyrimai, gyvenamųjų sąlygų tyrimai – stengiamasi įsitikinti, kad vaikui būtų tinkama aplinka, jog jis gerai jaustųsi naujoje šeimoje. Tai po įsivaikinimo įtėviai yra paliekamai realiai likimo valiai, o juk parama ir paslaugų paketas jau įsivaikinusioms šeimoms yra labai svarbus“, aiškina vicemeras.
Vicemeras G. Paluckas sako, kad įvykdžius globos įstaigų pertvarkos programą atsiras šeimos paramos centrai Vilniaus mieste – šį klausimą žadama svarstyti kitos savaitės tarybos posėdyje.
Globėjų ir įtėvių mokymai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ryšiams su žiniasklaida Danutė Umbrasienė aiškina, kad „tėvų globos netekęs vaikas turi ateiti į šeimą, pasirengusią jį priimti, juo rūpintis ir motyvuotą. Vaiko globos ar įvaikinimo atveju vaiko interesai yra svarbiausi. Būtent vaikui parenkama šeima, o ne šeimai vaikas. Visada svarbiausia – vaikas, ar jam bus tinkama ta šeima, ar ji galės patenkinti jo poreikius, ar jis bus saugus ir mylimas. Dažnai iš pradžių į būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymus žmonės žiūri skeptiškai, tačiau vėliau jie, sudalyvavę keliuose užsiėmimuose, nuomonę pakeičia, sako, kad tokie kursai jiems daug duoda, labai reikalingi ir pan.".
„Būsimi globėjai (rūpintojai) ir įvaikintojai mokymų metu atvirai kalba apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsako sau į daugelį klausimų. Taip pat ketinantieji globoti ar įvaikinti kartu su socialiniu darbuotoju įvertina, ar jie gali tapti globėjais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų. Juk labai svarbu priimti galutinį sprendimą laiku ir teisingai. Sąmoningas ir apgalvotas sprendimas apsaugo vaikus nuo naujo išsiskyrimo su šeima, o globėjus ir įtėvius – nuo nesėkmių ir blogų patirčių.
Kursų metu nesiekiama ieškoti šeimų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai – padedama pamatyti, kokiomis savybėmis šeima gali didžiuotis ir kokia jos stiprioji pusė. Vaikai, kurie prarado biologinius tėvus, turi labai menką savosios vertės pajautimą. Jie nepasitiki savimi, jaučiasi atstumti ir nereikalingi. Todėl džiugu, kai atsiranda šeima, kuri gali ir turi atitinkamų gebėjimų tais vaikais pasirūpinti. Mokymų metu šeimos skatinamos dažnai prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje. Tik tokiu būdu galima geriau suprasti save ir kitą. Mokytis iš savo patirties visada įdomu ir naudinga.
Po mokymų Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadą dėl šeimų (asmenų) pasirengimo globoti įvaikinti vaiką. Neigiamų išvadų pasitaiko nedaug. Turi būti rimtos konkrečios priežastys, kodėl šeima negali globoti ar įvaikinti", apie mokymus globėjams ir įtėviams pasakoja D. Umbrasienė.
Kokia situacija su šeimomis, kurios jau įsivaikinusius? Kaip po to vyksta priežiūra?
Pagal teisės aktus įvaikinimas – konfidencialus, todėl mes negalime domėtis ir lįsti į tą šeimą. Jei yra kažkokios problemos – šeima visada gali kreiptis į vaiko teisių specialistus.
Rūpintis vaikais, kurių raidos poreikiai nebuvo tinkamai tenkinami, nėra lengva. Globėjai ir įtėviai neretai teigia, kad pagalba ypač reikalinga tada, kai šeimoje atsiranda vaikas. Tuomet globėjams ir įtėviams svarbi ne tik nauja informacija, kaip auklėti, padėti įveikti sunkumus, kurie atsirado dėl ankščiau pateiktos traumos ar nepriežiūros, bet ir palaikymas. Dažnai šeimos, auginančios globojamus ar įvaikintus vaikus, pačios siekia dalytis patirtimi ir bendrauja tarpusavyje.
Tokiam bendravimui gera proga – kiekvieną vasarą rengiami įvaikinusių šeimų susitikimai. Šiemet bus jau 11-asis toks susibūrimas. Jei yra kažkokios problemos – šeima visada gali kreiptis į vaiko teisių specialistus. Pastarieji patars, padės, jei reiks, rekomenduos kreiptis į kitus specialistus. Taip pat yra rengiami tęstiniai mokymai jau globojančioms ar įvaikinusioms šeimoms. Tad jei yra poreikis – šeimos gali lankyti minėtus kursus pageidaujama tema. Šie mokymai nėra privalomi.
Kviečiame šeimas, kurios susidūrė su įsivaikinimo procedūromis, įsivaikino, tapo globėjais ir pan., pasidalinti savo įspūdžiais. Rašykite el. paštu: [email protected]
