Inga Smalskienė
„Pakelės verslą“ bandantys plėtoti Panevėžio krašto verslininkai galutinai nuleido rankas: dauguma pro šalį važiuojančių užsieniečių – tik vilkikų vairuotojai. Pavieniai turistai, autobusu vykstančios svetimšalių grupės kelyje pro Panevėžį tampa vis didesne retenybe.
Prie ekonominį stebuklą regione sukurti turėjusios „Via Balticos“ įsikūrusios kavinės, užeigos ir moteliai negali pasigirti lankytojų gausa. Į Panevėžį tarptautinė magistralė daugiau užsienio turistų irgi kažkodėl neatveda. Nors tokius didmiesčius, kaip Helsinkis, Talinas, Ryga, Kaunas, Varšuva ir Praha, jungianti „Via Baltica“ Lietuvoje dažnai pavadinama turizmo šilko keliu. Tačiau prie pat ar netoliese šio kelio, vingiuojančio pro Panevėžį ir Pasvalį Rygos link, esančios užeigos, kavinės, moteliai, viešbučiai sulaukia nedaug užkąsti ar tuo labiau pernakvoti norinčių keliautojų. Dažniausiai jų automobiliai ir autobusai praskrieja pro šalį, aplenkdami ir Aukštaitijos sostinę.
Vien nuorodos negana
Bistrampolio dvaras – kultūros paveldo objektas, turintis archeologinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę, – geografiniu atžvilgiu įsikūręs itin geroje vietoje. Nuodėmė būtų skųstis: vos 14 kilometrų nuo Panevėžio, netoli Uliūnų gyvenvietės, 700 metrų nuo kelio „Via Baltica“.
„Iš tiesų tarptautinė magistralė yra didelis privalumas, – sako Bistrampolio kultūrinių renginių organizatorė Jūratė Ezerskienė. – Dvarą lengva surasti tiek lietuviams, tiek užsieniečiams. Dvarams, esantiems toliau nuo pagrindinių kelių, gerokai sunkiau pritraukti lankytojų.“
Tačiau pagrindiniai dvaro kavinės ir viešbučio klientai – ne vadinamieji prašalaičiai, kuriuos pasukti iš „Via Balticos“ pavilioja nuoroda į dvarą, o Panevėžio, aplinkinių miestų gyventojai. Jie į Bistrampolį atvyksta pietauti, susitikti su verslo partneriais ar praleisti laisvalaikio nuostabiame gamtos kampelyje. Dvare organizuojamos konferencijos, savaitgaliais čia keliamos vestuvėms, rengiami kiti pobūviai.
J. Ezerskienė svarsto, kad į dvarą užsuktų atsikvėpti daugiau keliu „Via Baltica“ važiuojančių užsieniečių – jei būtų išplatėjimo juosta. Dabar greičio pedalą minantys vairuotojai neatkreipia dėmesio į dvaro nuorodą ir pralekia pro šalį. Bistrampolyje apsistojantys svetimšaliai dažniausiai būna iš anksto rezervavę nakvynę. Paprastai įvairiomis kalbomis kalbančių svečių Bistrampolyje galima dažniau sutikti vasarą. Dvaro darbuotojai pastebėjo, kad ypač padaugėjo juos lankančių suomių, lenkų. Daugiau svečių iš užsienio sulaukiama ir tuomet, kai Panevėžyje vyksta kokie nors didesni renginiai.
Visgi pagrindinis pajamų šaltinis, iš kurio laikosi restoranas ir viešbutis, yra asmeninių švenčių – vestuvių, krikštynų, jubiliejų organizavimas.
Tenka perleisti į kitas rankas?
Trijų žvaigždučių viešbutis „Šermutas“ ir to paties pavadinimo paslaugų kompleksas, įsikūręs šalia miesto aplinkkelio, – viena patogiausių vietų užsukti pavalgyti, apsinakvoti keliaujantiesiems „Via Baltica“.
Viešbučio komercijos direktorius Romualdas Lukošius patvirtino, kad sustoja ir turistiniai autobusai, ir lengvieji savarankiškai keliaujančių užsieniečių automobiliai. Tačiau aiškino statistikos, kokią dalį sudaro užsienio klientai, daugėja jų ar mažėja, nevedantis.
Nesureikšmina R. Lukošius ir „Via Balticos“ magistralės. Pasak jo, jei sukursi gerą verslo planą, jį gali sėkmingai įgyvendinti bet kuriame Lietuvos mieste.
Kita vertus, „Šermuto“ komercijos direktorius nepaneigė mieste sklandančių kalbų, kad kompleksas yra parduodamas. Pasak leistis į smulkmenas nepanorusio R. Lukošiaus, verslo pasaulyje visiškai natūralu parduoti ar pirkti jau sukurtą verslą.
Didelės porcijos vilioja tik lietuvius
Prie pat „Via Balticos“, šalia Uliūnų, įsikūrusią lietuviškų patiekalų kavinę „Prie židinio“ pamėgo sočiai, lietuviškai pavalgyti mėgstantys kraštiečiai. Tačiau svečiai iš užsienio – kad ir artimojo, – čia nėra dažni. Kavinės savininkė Bronislava Šveikauskienė sakė galinti tik spėlioti, kodėl svetimšalių automobiliai dažniausia pralekia pro šalį. Todėl verslininkė orientuojasi į vietos klientų poreikius ir džiaugiasi, kad jų netrūksta.
Ramygaloje, pro kurią vingiuoja ta patį magistralė, prie pat kelio stovi bendrovei „Nijus“ priklausanti kavinė ir parduotuvė. Bendrovės direktorė Nijolė Ambotienė neslepia: pravažiuojantieji sudaro labai nedidelę dalį kavinės lankytojų. Vasarą dar pasitaiko vienas kitas kemperiu, automobiliu ar dviračiu keliaujantis turistas, bet žiemą tokių – retenybė. Kaip ir kitur, pagrindiniai kavinės ir parduotuvės klientai – vietiniai žmonės, mielai nuomojantys kavinę įvairiems pobūviams.
Pro Panevėžį Pasvalio link „Via Balticos“ keliu važiuojantiesiems nakvynę siūlo Įstros aerodrome, Sta- nionių kaime, esantis 20 vietų motelis. Jo direktorius Vasilijus Mišanovas sako, kad pastaraisiais metais apsistojančių užsieniečių mažėja.
„Vasarą motelių užimtumas dar siekia apie 30 procentų, o rudenį ir žiemą sulaukiam mažai svečių. Užsieniečiai pro Panevėžį ir rajoną tiesiog pralekia nestabtelėdami“, – kalbėjo jis.
Svečių šalių piliečiai, tarp kurių daugiausia skandinavų, aerodromo motelyje praleidžia ne daugiau kaip vieną naktį ir važiuoja toliau. Aerodrome esančią kavinę irgi gelbsti pobūviai.
Kol nebūsime įdomūs, pelno nesulauksime
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė pripažįsta: tarptautinė magistralė – didelis privalumas miestui. Bet vien dėl patogaus susisiekimo jis netaps patrauklus turistams. Šiuo atžvilgiu, sako specialistė, Panevėžio neišgelbės ir europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė.
„Nebūkime naivūs. Kol užsieniečiams galėsime parodyti tik Senvagę ir Aleksandro paminklą, o rajone nuvežti į Krekenavos regioninį parką ar stumbryną, tol jie važiuos pro šalį, – sako „Smiltynės sodybos“ Berčiūnuose savininkas Mindaugas Butėnas. – To, ką dabar turime, maža. Reikia savo Kryžių kalno perkeltine prasme – tai gali būti sanatorija, pramogų kompleksas ar dar kas nors...“
Verslininkas itin atviras: vietovė, kad ir labai graži, negarantuoja klientų srauto. „Antrą kartą nebekurčiau to, ką esu sukūręs“, – sako sodybos savininkas, įsitikinęs, jog klientų iš užsienio mažėja, nes Panevėžys ir rajonas neturi kuo jų sudominti, o vietos gyventojai prioritetą teikia dideliems cepelinams.
Verslininko žodžiams pritaria ir D. Tankūnaitė. Nors Valstybinis turizmo departamentas džiūgauja, kad šiemet gerokai išaugo atvykstamojo turizmo srautas – susidomėjusių mūsų šalimi turistų padaugėjo 10,8 proc., ir tai esą rekordinis šalies turizmo rodiklis, D. Tankūnaitės duomenimis, apie 75 proc. užsienio turistų Lietuvoje lankosi Vilniuje, Klaipėdoje, Trakuose. Na, dar apžiūri mūsų šalies pajūrį. Ir tik apie 10–15 proc. atvykėlių iš svečių šalių nusprendžia apsilankyti dar ir kitose Lietuvos apskrityse.
