Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ Lietuvos teritoriją kerta Šiaurės –Pietų kryptimi. Europinės reikšmės prekybos, tranzito ir turizmo arterija, iš aplinkinių rajonų pasiekiama respublikinės reikšmės kelių jungtimis, keliautojams atveria mažai pažįstamą senosios Europos provinciją – vadinamąjį turizmo šilko kelią.
Magistralė prie Pasvalio taps saugesnė
Europinės reikšmės magistralė „Via Baltica“ jungia Pietvakarių ir Šiaurės Europos šalių miestus Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Pasvalį, Rygą, Taliną ir Helsinkį.
Kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) ruožas nuo 47,8 iki 60,9 kilometro buvo tapęs pavojingas dėl nuolatinio sunkiasvorio transporto sugadintos dangos. Dėl to šis kelio ruožas nebuvo lengvas ir automobilių turizmą pamėgusiems keliautojams.
„Šiame kelio ruože, prie Pasvalio labai intensyvus eismas, kelio kokybė – viena blogiausių šiame kelyje“, – paskelbdamas apie transeuropinio tinklo kelio „Via Baltica“ plėtros projektą kalbėjo Lietuvos kelių automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius.
Rekonstravus kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožą, jo danga tapo lygesnė, lyjant ant jos nebesikaupia vanduo. Be to, šiame ruože sankryžų ir autobusų sustojimo aikštelių zonose įrengti ir sutvarkyti pėsčiųjų bei dviratininkų takai, įrengtos perėjos su iškiliomis saugumo salelėmis pėstiesiems, peronai nuleistais bortais užvažiuoti žmonėms judantiems vežimėliuose.
Pėsčiųjų perėjas sankryžose apšviečia saulės ir vėjo energija maitinami įrenginiai, o avaringumui mažinti sankryžose ribojamas leistinas greitis.
Magistralėje ties Pasvaliu rekonstruotas 13 kilometrų ruožas. Bendra projekto „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimas“ vertė – apie 44,6 milijonai litų, iš jų 30,5 milijonų litų skirta iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo.
Modernus kelias džiugina turizmo organizatorius
Europos Sąjungos lėšomis rekonstruotais keliais džiaugiasi ir atokiau „Via Baltica“ nutolusių rajonų kultūros turizmo organizatoriai.
Radviliškio rajone esančio Kleboniškių kaimo buities muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad juos „atrado“ latviai, o rekonstravus kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožą, jų sulaukti šią vasarą tikisi dar daugiau.
„Esame labai dėkingoje vietoje – prie turizmo šilko kelio“, – sako didžiausio Lietuvoje išlikusio Pakruojo dvaro sodybos valdytojas Giedrius Klimkevičius. – Keliaujantieji automobiliais užsieniečiai paprastai nepraleidžia progos pasukti kelio Pasvalys–Pakruojis–Šiauliai jungtimi su magistrale ir aplankyti Pakruojo dvarą, paskui sukti link Šiaulių į Kryžių kalną, nuo ten siekti Rundalės pilį“, – pastaraisiais metais besiformuojančius naujus turistų maršrutus ir norus pamatyti kuo daugiau Europos provincijos atskleidžia G. Klimkevičius.
Verslininką ir dvaro turizmo organizatorių G. Klimkevičių džiugina kelio Panevėžys–Pasvalys– Ryga modernizavimas. Anot jo, šalies kelių infrastruktūros gerinimas džiugina turizmo organizatorius. – Nes tai nauda ne tik ekonominiam šalies augimui, bet ir turizmo plėtrai bei naujiems tarptautiniams kultūros bendradarbiavimo projektams įgyvendinti“, – sakė Pakruojo dvaro valdytojas.
„Via Baltica“ – europinės reikšmės magistralė
Ilgalaikėje Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje numatyta iki 2025 metų šalyje sukurti modernią transporto sistemą, kurios kokybė prilygtų Europos Sąjungos (ES) senbuvių lygiui.
Kelias „Via Baltica“ priklauso Europos I transporto koridoriui (Talinas–Varšuva) ir transeuropiniam transporto tinklui TEN-T bei yra pripažintas europinės reikšmės magistrale.
Lietuvos kelių transporto sistemos plėtra, vykdoma pagal transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) modernizavimo programą, rūpinasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
2007–2013 m. laikotarpiu europinės magistralės Lietuvoje rekonstruojamos pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas,techninių parametrų gerinimas“.
Margarita LIEPINĖ
