VGTU Bibliotekos darbuotojų komanda jau seniai turi ryškų atpažįstamą savo „prekinį ženklą“: ten,kur prisilies savo idėjomis – bus įsimintina, ten, kur dalyvaus – bus neabejotinai linksma
ir įdomu visiems. Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka... – VGTU bibliotekos direktorės
Rimutės Abramčikienės ir viso kolektyvo motto įgyvendinamas su kaupu.
-Šią savaitę jau švenčiate Bibliotekos įkurtuvių Saulėtekyje dešimtmetį...
- Šis dešimtmetis mums buvo labai prasmingas. Čia mums buvo sudarytos geriausios darbo sąlygos, čia pagal darbo rodiklius mes tapome vieni iš geriausiųjų akademinių bibliotekų, čia atidarėme pirmąją Lietuvoje naktinę skaityklą, čia įkūrėme pirmąją meno galeriją Sauletėkyje bei pirmieji iš akademinių bibliotekų sukūrėme pilnatekstę mokslo žurnalų duomenų bazę... Mes tapome bibliotekų darbo ekspertais, o mūsų praktine baze naudojasi kolegijų bibliotekos. Į mūsų biblioteką važiuoja stažuotojai iš užsienio bibliotekų bei puikiai įvertina mūsų darbinę aplinką ir mokymus. Jau dabar kitiems metams stažuotojams iš užsienio „rezervuojamos vietos“. Čia dirba geriausieji darbuotojai, todėl rugsėjo 22-ąją skelbiame Bibliotekos gimimo diena, kurią prieš kelias dienas ir atšventėme.
- Kaip vertinate savo šešerių vadovavimo metų Bibliotekos veiklą: kas pareikalavo daugiausia darbo ir kantrybės?
- Šešerių metų veikla yra tikrai ženkli – biblioteka pagal darbo rodiklius yra tarp pirmaujančiųjų. Įkurta meno galerija tapo ir kultūros centru. Daugiausia darbo ir kantrybės, dėmesio ir laiko reikalauja kolektyvas – t.y. kiekvienas žmogus. Kiekvienam iš jų reikia surasti savo vietą. Kiekvienas turi dirbti jam patinkantį darbą, o tau – reikia sužinoti, t.y. ištirti kiekvieną darbuotoją. Žmogus, suradęs savo vietą, dirba su malonumu ir su džiaugsmu eina į darbą. Gal todėl tokie geri mūsų darbo rezultatai. Kiekvienas žmogus – tai asmenybė. Mes organizavome savipagalbos kursus – tai toks nieko nekainuojantis kvalifikacijos kėlimas, kai visi bibliotekos darbuotojai žino beveik visus darbo procesus ir gali dirbti kituose baruose – ši patirtis atkeliavusi iš užsienio. Darbuotojai lojalūs savo kolektyvui, kai jie yra pastebimi ir skatinami, kai jie jaučia rūpestį ir dėmesį.
– Kaip gimė vieni iš geriausiųjų Bibliotekos projektų – meno Galerija A ir pirmoji Lietuvoje visą parą veikianti Interneto skaitykla?
– Bibliotekoje nuolat veikia nemažai parodų, tačiau didesnei parodai surengti vietos nebuvo. Turėdami vieną „laisvą galeriją“, kuri yra šiaurinėje bibliotekos dalyje ir nelabai mėgiama studentų, mes sugalvojome ją pritaikyti parodų ekspozicijoms. Pagrindinis tikslas buvo parengti VGTU 50-mečio proga nuoseklią universiteto išleistų leidinių parodą. Galerijoje įrengėme šiuolaikišką įrangą eksponatams, o po to pradėjome bendradarbiauti su dailininkais. Kol kas Galerija yra populiari ir norinčių eksponuotis tikrai netrūksta – eilė sudaryta jau kitų metų pradžiai. Naktinė Interneto skaitykla – naujovė Lietuvoje, tačiau užsienyje tuo nieko nenustebinsi.Todėl buvusią piceriją, kurioje pirmiausia buvo įrengta interneto skaitykla, pritaikyti visą parą veikiančiai skaityklai buvo visai nesunku – puiki vieta su atskiru įėjimu iš mūsų pareikalavo tik šiek tiek fantazijos ir investicijų. Projektas tikrai pasiteisino – studentams ši skaitykla yra labai patraukli, nes čia jie randa ne tik kompiuterius, spaudą, bet ir gali pasižiūrėti televizorių. Jie yra šios skaityklos šeimininkai.
– Bibliotekos kolektyvo organizuojami renginiai visada stebina originalumu ir šilta atmosfera. Ar galite patvirtinti, kad organizuojant renginius kūrybiškumas ir energija nugali net „finansų“ stygių?
– Bibliotekos kolektyvas yra tikrai labai kūrybiškas ir energingas. Visi mūsų organizuojami renginiai vyksta tik dėlto, kad mums būtų linksmiau ir įdomiau, kad mes gyventumėm draugiškiau. Jau yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos – asmeninių ir kalendorinių švenčių organizavimas, kelionės, susirinkimai ir kt. Džiugu, kad renginiuose aktyviai dalyvauja ir jaunieji mūsų kolektyvo specialistai. Kai yra noras kažką smagaus nuveikti, netrukdo ir finansai, tiesiog daug dalykų padarome savo rankomis ir išradingumu. Arba susikuriam savo finansus, pvz.– renginys „Iš spintos į spintą“ – tai jau mūsų asmeninės pajamos, kurios naudojamos ypatingoms kolektyvo reikmėms.
– Po gulinčiu akmeniu vanduo neteka... Žymusis Jūsų posakis tapo visos Bibliotekos kolektyvo motto. Ar turite savo vadovavimo credo? Kokius priesaikus-palinkėjimus galėtumėte duoti visiems esamiems vadovams?
– Pirmiausiai reikia tikėti pačiu savimi, paskui idėja uždegti kolektyvą. Žinoma, be darbo niekas nevyksta. Antra – kolektyve kurti grupes, kuriose visi turi savo užduotis. Pasitikėti žmonėmis, jais rūpintis – kiekvienu atskirai ir visais kartu. Stiprinti savo pozicijas, t.y. nuolat kolektyvui atsiskaityti už nuveiktus darbus.
– Kokie dalykai pradžiugina ir nuliūdina geriausią bibliotekos vadovę?
– Nuliūdinti gali tik tai, kad suserga žmonės. Liūdna, kai išeina geri specialistai vien dėl tikrai mažo atlyginimo. Džiugina geros naujienos – vedybos, gimę vaikai, pavykę darbai.
Edita Jučiūtė
