Išsamiausio iki šiol atlikto tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti mitybos įpročių ir onkologinių ligų ryšį, rezultatai liudija, kad vegetarai žymiai rečiau serga vėžiu.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „British Journal of Cancer“.
Nors jau seniai buvo kalbama apie vegetarinės mitybos privalumus, tačiau dabar mėsos nevalgantys žmonės pagaliau gali remtis svariu įrodymu: naujausi išsamiausio iki šiol Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad vegetarų rizika susirgti kraujo vėžiu yra 45 proc. mažesnė, nei mėsą vartojančių žmonių. Pasak mokslininkų, bendra susirgimo onkologinėmis ligomis rizika vegetarų atveju yra 12 proc. mažesnė, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Tyrimo autoriai teigia, kad apie galimą ryšį tarp skrandžio vėžio ir mėsos valgymo buvo žinoma jau seniau, tačiau dabar esą buvo nustatyti „stulbinami skirtumai“ tarp mėsą vartojančių ir jos atsisakiusių žmonių rizikos susirgti leukemija, daugybine mieloma ir ne Hodgkino limfoma. Tyrėjai nagrinėjo duomenis apie vegetarų, tik žuvį vartojančių bei mėsą valgančių žmonių sveikatą.
„Anksčiau buvo nustatyta, kad perdirbta mėsa gali padidinti susirgimo skrandžio vėžiu pavojų, todėl mūsų tyrimo duomenys, liudijantys, kad vegetarai ir žuvį valgantys žmonės susiduria su mažesne tokios ligos rizika, nėra netikėti. Tačiau mes nežinome, kodėl vegetarai rečiau serga kraujo vėžiu“, - sakė viena tyrimo autorių, labdaros organizacijos „Cancer Research UK“ epidemiologinių tyrimų padalinio Oksfordo universitete epidemiologė Naomi Allen.
Pasak jos, nustatytieji rizikos susirgti vėžiu tarp įvairios mitybos grupių skirtumai nepriklauso nuo kitų šių žmonių sveikatą lemiančių veiksnių, tarp jų rūkymo, alkoholio vartojimo ir antsvorio.
Britų mokslininkų tyrimas remiasi duomenimis apie 61 000 šalies gyventojų, kurie medikų buvo stebimi daugiau nei 12 metų, sveikatos būklę. Per šį laikotarpį 3350 tyrimo dalyviams buvo diagnozuotas vėžys. Iš jų 68 proc. (2204) asmenys valgė mėsą, 24 proc. (800) buvo vegetarai, o 9,5 proc. (300) valgė žuvį, bet ne mėsą.
Mokslininkai nustatė, kad 180 asmenims, vartojusiems mėsą, išsivystė kraujo vėžys. Šia liga taip pat susirgo 49 vegetarai ir 28 žuvį valgę žmonės. Taip pat paaiškėjo, kad vegetarai, lyginant su mėsėdžiais, žymiai mažiau rizikuoja susirgti skrandžio, šlapimo pūslės ir kraujo vėžiu. Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė ir kitą nustebinusį dėsningumą: pasirodo, vegetarai šiek tiek daugiau nei mėsą valgantys žmonės rizikuoja susirgti žarnos vėžiu.
Tyrimo autoriai ragina atsargiai interpretuoti jo rezultatus, pažymi dienraštis. „Taip, mes aptikome didelį skirtumą, tačiau turėtume būti atsargesni, nes tai pirmoji studija, patvirtinanti, kad vegetarai mažiau serga kraujo vėžiu. Turime išsiaiškinti, kokie žuvies ir vegetarinio maisto ypatumai apsaugo nuo vėžio. Gal tai priklauso nuo didesnio skaidulų, vaisių ir daržovių kiekio, o gal viską lemia tik mėsa?“ – sakė daktarė N. Allen.
Pasak dienraščio, mokslininkai taip pat konstatavo, kad bendras vėžinių susirgimų skaičius vegetarų ir žuvį valgančių žmonių grupėse taip pat buvo žymiai mažesnis, nei tarp mėsėdžių.
D. Britanijos jautienos ir avienos produktų gamintojų asociacijos „Eblex“ vadovo Richardo Lowe‘o teigimu, galimas mitybos ir vėžio ryšys yra sudėtingas, todėl jis pritariantis mokslininkams, tvirtinantiems, jog reikia papildomų tyrimų, norint nustatyti, kokia yra tikroji mitybos įpročių reikšmė vertinant galimą susirgimo vėžiu riziką.
Prieš 2 metus Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (WCRF) nustatė tiesiosios žarnos ir raudonosios bei perdirbtos mėsos tarpusavio ryšį. Jo ekspertai rekomendavo nevalgyti daugiau nei 300 gramų mėsos per savaitę. Šiuo metu D. Britanijoje vyrai per savaitę vidutiniškai suvalgo apie 970 g, o moterys – apie 550 g mėsos, pastebi dienraštis.
