Kietaodžiai vėžliai garsėja savo kelionėmis per audringiausius pasaulio vandenynus, tačiau iki šiol niekas nežinojo, kaip puikiai jie orientuojasi.
Tyrimą atlikę britų mokslininkai iš Eksterio universiteto Ekologijos ir gamtos apsaugos centro nustatė, kad didžiulės kietaodžių vėžlių patelės tūkstančius kilometrų gali nuplauti tobulai tiesia linija.
Laikydamiesi kurso, o tokio sugebėjimo pavydėtų šiuolaikiškiausias kruizinis laivas, vėžliai iš Centrinės Afrikos iki Pietų Amerikos nukeliauja tiesiausiu įmanomu maršrutu, praneša britų „Daily Mail“.
Kaip vėžliai sugeba plaukti tiesia linija, biologams vis dar lieka paslaptis. Tačiau manoma, kad gyvūnai orientuojasi pagal žvaigždžių ir Saulės padėtį bei jaučia Žemės magnetinį lauką.
Per penkerius metus tyrėjai prie 25 iš perėjimo vietų Afrikoje į kitą Atlanto vandenyno pusę maisto ieškoti išsiruošusių vėžlių patelių pritaisė palydovinius sekimo prietaisus.
Jie aptiko tris migracijos maršrutus, tarp kurių – beveik 7,6 tūkst. kilometrų kelionė tiesiai per Atlantą iš Gabono iki pietų Brazilijos ir Urugvajaus pakrančių. Ši kelionė truko 150 dienų.
„Nepaisant išsamių kietaodžių vėžlių tyrimų, niekas nebuvo tikras dėl jų kelionių pietų Atlante. Mes nustatėme, kad yra trys aiškūs migracijos maršrutai, kuriais po dauginimosi Gabone vėžliai keliauja atgal į maitinimosi plotus. Tačiau skirtingą keliavimo strategiją pasirenkančių gyvūnų skaičius kasmet skiriasi“, – teigė tyrime dalyvavęs Matthew Wittas.
„Kol kas nežinome, kas lemia tą pasirinkimą, tačiau žinome, kad tai tikrai įspūdingos kelionės – viena stebėta patelė tūkstančius kilometrų per Atlantą keliavo tiesia linija“, – pridūrė jis.
Kietaodžių vėžlių patelės pirmąją migraciją pradeda vos išsiritusios. Keletą savaičių pasipliuškenusios pakrantės vandenyse, jos leidžiasi ieškoti maitinimosi vietų, kur būtų daug medūzų ir kito drebučių pavidalo maisto, ir taip nukeliauja didžiulius atstumus.
Keletą metų kaupę jėgas, jos plaukia atgal į gimtuosius paplūdimius, kur smėlyje išraustose duobėse padeda iki 150 kiaušinių.
Po veisimosi metų, per kuriuos gali padėti iki tūkstančio kiaušinių, patelės vėl keliauja į maitinimosi vietas, kad po metų sustiprėję vėl sugrįžtų atgal.
Ramiajame vandenyne per pastaruosius tris dešimtmečius kietaodžių vėžlių skaičius smarkiai sumažėjo. Viena kolonija Meksikoje 1982–1999 metais sumažėjo nuo 70 tūkst. iki vos 250.
Šio sumažėjimo priežastys neaiškios, tačiau spėjama, kad tą lemti galėjo kiaušinių rinkimas ir žvejyba. Atlanto vandenyne populiacijos dydis stabilesnis.
Biologai tikisi, kad nauji duomenys padės išsaugoti vėžlius, kurie beveik visą savo gyvenimą praleidžia jūroje ir gali užaugti iki 1,8 metro ilgio.
