Pernai bendram krovinių vežimo mastui didėti šalyje daugiausia įtakos turėjo kelių transportas - išaugo smulkių transporto įmonių ir krovininių transporto priemonių skaičius. Tačiau lėtėjant šalies ekonomikai ši rinka, anot ekspertų, tapo labiau pažeidžiama.
Padidėjus vežėjų skaičiui ir pradėjus lėtėti bendram šalies ūkiui, ypač nekilnojamojo turto sektoriui, sėkmingas tokio verslo plėtojimas tapo sudėtingesnis. Kaip pažymi patys vežėjai, krovinių vežimų srityje konkurencija dar labiau padidėjo, todėl kiekviena krovinius kelių transportu vežanti įmonė savo galimybes priversta vertinti ne taip optimistiškai.
Vežėjų nerimas didėja
Krovinių vežimo bendrovės „Sausumos laivai“ direktorius Nerijus Krivickas LŽ sakė, kad šiuo metu visos šio verslo sąnaudos yra padidėjusios. „Nors mes dar kol kas lėtėjimo nepajutome, užsakymų turime tiek, kiek turėję, kaip dirbome su tais partneriais, taip ir toliau dirbame, tačiau į ateitį žvelgiame mąstydami, kad gali būti visko. Matome, kad lėtėja bendri srautai, pirkimai, o tai labai skaudžiai atsiliepia vežėjams“, - teigė N.Krivickas.
Pasak jo, ši bendrovė dar neplanuoja parduoti nei vieno vilkiko, nes pasitaiko atvejų, kai jų pritrūksta.
„Tačiau jau neplanuojame ir naujų vilkikų pirkimo. Manau, geriau šiuo metu susilaikyti nuo naujų pirkinių ir pažiūrėti, kaip viskas vyks toliau“, - prisipažino jis. Pasak pašnekovo, kai kurios krovinių vežimo bendrovės jau pradeda pardavinėti turimą krovininį transportą ne vien dėl to, kad neturi tiek darbo, kiek turėjo, bet ir neišgalėdami susimokėti bankams už paimtas paskolas jiems įsigyti.
„Gal ir buvo toks metas, kai bandelių kepėjai, prisipirkę vilkikų, galėjo lengvai sukti verslą už pasakiškus pinigus. Bet dabar ateina sunkesni laikai, ir tai pirmiausia pajus tie, kuriems tai buvo šalutinis verslas“, - pažymėjo N.Krivickas.
Tuo tarpu smulkūs LŽ kalbinti vežėjai, nenorėję skelbti savo firmų pavadinimų, išties sunerimę ir gana rimtai mąsto keisti verslo orientaciją arba tiesiog jį parduoti.
„Nesinorėtų bankrutuoti, bet kai turint įdirbį, gerų darbuotojų, automobilių parką, tenka patirti nuostolių, tampa išties neramu. Todėl pasitarę su akcininkais nusprendėme krovinių vežimo įmonę parduoti ir imtis kito verslo. Gal atėję nauji žmonės turės užtektinai entuziazmo ir sugebės ją atkurti“, - LŽ sakė vienos parduodamos įmonės įkūrėjas.
Anot jo, didžiulis bendrovės pranašumas - turimas atnaujintas automobilių parkas, nes jau šiemet didžioji dalis vilkikų bus išpirkti iš išperkamosios nuomos bendrovės. Tai, anot savininko, gerokai pagerins įmonės finansinę būklę. „Ne paslaptis, kad smukus apyvartai, mėnesio įmokos bankui už vilkikus skaudžiai kerta per pelną“, - teigė jis.
Gelbėtis yra kur
Tai, kad visoje eurozonoje juntamas ekonomikos plėtros nuosmukis turi įtakos ir transporto verslui, pripažįsta Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pasak jo, dėl per daug stipraus euro ir pernelyg žemo dolerio kurso, Europos ekonomika tampa mažai konkurencinga, palyginti su trečiųjų šalių ir Amerikos ekonomikomis. Pervežimų rinkoje ir ekonominių procesų fonde, anot A.Kondrusevičiaus, tai yra bendri stagnacijos procesai, kurie gali tapti dar rimtesni.
„Kitas svarbus momentas - naujų konkurentų atsiradimas į Europos Sąjungą pernai įsiliejus Rumunijai ir Bulgarijai. Jų vežėjai yra labai stiprūs ir dideli konkurentai, atėję į tą rinką, kurioje mes jau dirbome. Mus kol kas gelbsti trečiųjų šalių rinkos, ypač Rusija, Kazachstanas, Ukraina, Baltarusija. Tai yra didelis Lietuvos vežėjų šansas, galimybės ir rezervas, kur dar galima dirbti“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, rinkoje susiklosčiusi tokia situacija tvirtam verslui nėra itin blogas reiškinys, nes neatlaikę įtampos iš rinkos pasitrauks silpni žaidėjai. „Ir tai bus nebūtinai smulkieji, kurie kartais yra gana geri vežėjai ir su jais konkuruoti išties sunku. Nelengva bus ir greitai smarkiai išsiplėtusioms įmonėms, nes jos yra investavusios daug pinigų, prisipirkusios naujo transporto, paėmusios iš bankų paskolas“, - dėstė jis.
Šios asociacijos prezidentas jau mato, kad daug įmonių, kurios planavo intensyviai plėtotis, dabar jau atsisako savo planų, pardavinėja transporto priemones, o rinkoje atsiranda ir laisvų vairuotojų. Kalbėdamas apie ateities perspektyvas A.Kondrusevičius pažymėjo, kad krovinių vežimo statistika bus liūdnesnė nei pernai.
„Nemanau, kad ši rinka gerokai susiaurės, bet tokios plėtros, kokia buvo, tikrai jau nebus. Viskas priklausys nuo bendros ekonomikos politikos, ir jeigu Vyriausybė nepriims sprendimų, kuriuos privalo padaryti gelbėdama šalies ūkį nuo brangstančių degalų ir kitų segmentų, man irgi darosi labai neramu“, - sakė jis.
Argumentai
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius LŽ pažymėjo, kad transportas šiuo metu yra įtrauktas į visų rūšių verslą ir visą ekonominį gyvenimą.
„Viskas yra pervežama, atvežama, nuvežama, o lėtėjant ekonomikos plėtrai mažėja ir prekių apyvarta. Antras krovinių pervežimo kelių transportu verslo lėtėjimo faktorius - energetikos brangimas. Brangstantys degalai tiesiogiai virsta atitinkamomis sąnaudomis. Vadinasi, vežėjai turi didinti savo paslaugų kainą. Trečias faktorius - didėjant kainoms kyla infliacijos lygis, o dėl to reikia kelti atlyginimus darbuotojams. Šios sąnaudos sudaro bendrą naštą“, - teigė R.Varkulevičius.
Pasak jo, Lietuvai esant tranzito valstybe ir šiuo metu turint tokias transporto išlaidas, užsienio krovinių vežėjai šių paslaugų atsisako ir krovinius veža per kitas valstybes.
„Reikia ieškoti vidinių resursų ir optimizuoti veiklą, sudaryti ilgalaikius kontraktus, turėti aiškesnę politiką. Labai svarbu, kad ši atsakomybės našta gultų ne tik ant verslininkų pečių, kuriems nuolat didinami mokesčiai ir akcizai, bet ir pati valstybė turėtų optimizuoti savo išlaidas ir prisiimti dalį atsakomybės“, - dėstė pašnekovas. Jo įsitikinimu, atėjo sunkus metas visiems, net ir išpūstam valstybiniam sektoriui.
Jolita Žvirblytė
