„Vežėjai turi kažkaip planuoti ir apsaugoti savo verslą (...). Žmonės ir politikai sako, kad niekur jie (vežėjai – BNS) iš čia neišsikels, kaip buvo taip ir bus, bet informacija rodo, kad nors šitas procesas nėra toks masiškas, tačiau po vieną, kitą, trečią įmonę išsikelia“, – sakė M. Atroškevičius.
„Jeigu tas procesas pajudės, jį sustabdyti bus tikrai sunku“, – teigė jis.
„Linavos“ atstovai neseniai lankėsi Lenkijoje, kur rinko informaciją apie galimą verslo perkėlimą į kaimyninę šalį.
Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus, Lenkija vežėjams patraukli, nes yra arčiau Vakarų Europos valstybių, pirmiausia Prancūzijos ir Vokietijos, todėl įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimui kas keturias savaites vilkikams grįžti į registracijos šalį, vairuotojai turėtų grįžti ne į Lietuvą, o į Lenkiją.
„Jei ta įmonė bus registruota Suvalkuose, tai nereikš, kad reikės grįžti į Suvalkus – grįžti reikės tiesiog į Lenkiją. Kertant sieną Frankfurte prie Oderio, įvažiavus į Lenkiją, pailsėjus, užsipylus lenkiško kuro, galima bus vėl grįžti į Vokietiją, nes pagrindinė mūsų rinka vis tiek yra Vokietija“, – teigė M. Atroškevičius.
Jo teigimu, vežėjai gali keltis ne tik į Lenkiją, bet ir Prancūziją, Vokietiją ar kitas šalis.
„Mums palankios yra ir Prancūzija, ir Vokietija. Jei žiūrėti per Mobilumo paketo prizmę, mums palankiausia būtų būti kuo arčiau to centro, kuriame teikiame paslaugas, o mes daugiausia aptarnaujam didžiausias ekonomikas – Prancūziją, Vokietiją, Nyderlandus. Gali būti ir tai, kad ateityje vežėjai kelsis į Beniliukso šalis. Kiekvienas dar žiūrės, kas jam arčiau“, – sakė M. Atroškevičius.
Pasak bendrovės „Savesta consulting“ vadovo Vytauto Tureko, įsteigti bendrovę Lenkijoje trunka 1,5-3 mėnesius.
Anot V. Tureko, „Savesta consulting“ pernai Lenkijoje talkino įkuriant 14 įmonių, valdančių 184 vilkikus. Šiemet per 4 mėnesius jau įkurtos 7 įmonės su 92 vilkikais, tačiau prognozuojama, kad iki metų pabaigos tokių įmonių bus 30 (apie 300 vilkikų).
M. Dubnikovas: yra rizika, jog verslas kelsis į Vakarus
Finansų analitikas Marius Dubnikovas galimybę, jog vežėjai masiškai kelsis į Lenkiją ir kitas valstybes, vertina rimtai. Kaip vieną pagrindinių priežasčių jis taip pat įvardina palankesnę Lenkijos geografinę padėtį Vokietijos atžvilgiu.
„Šiuo atveju dėl Mobilumo paketo atsiranda tokia rizika, kad verslas gali keltis labiau į Vakarus, netgi dėl techninių priežasčių. Pavyzdžiui, jei reikės sunkvežimius grąžinti į registracijos šalį, tai natūralu, kad kiekvienas papildomas kilometras tik mažins verslo patrauklumą ir pelningumą“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
„Tokią riziką tikrai turime, kad galime dalį verslų prarasti“, – teigė jis.
Anot jo, įmonės turi paskaičiuoti, kiek dėl Mobilumo paketo reikalavimo nuolat grįžti į registracijos šalį išaugtų veiklos kaštai.
„Čia yra daug matematikos ir pakankamai mažai vietos emocijoms. Kalbame apie realius kaštus, kuriuos galima labai nesunkiai įvertinti. Be abejo, verslas siekia palankesnių sąlygų, bet šitoj vietoj daug lemia skaičiai. Šiuo atveju Vyriausybė ir sprendimus priimantys žmonės turi pademonstruoti didelį jautrumą problemai, nes, kaip bebūtų gaila, šis verslas tikrai yra reikšminga valstybės ekonomikos dalis“, – sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, Lenkija būtų palankesnė registracijos valstybė ir dėl to, kad joje yra didesnė tikimybė vilkiką užpildyti kroviniais.
„Vienas dalykas, juos (vilkikus – BNS) kainuoja grąžinti, kitas yra krovinio klausimas. Nes tuščią vilkiką grąžinti į Lietuvą yra brangu, tuo tarpu Lenkijoje yra daug didesnė tikimybė vilkiką užpildyti kroviniais, nes paprasčiausiai rinka 10 kartų didesnė, jei ne daugiau“, – teigė analitikas.
