Ekspeditorių ir vežėjų kovos Lietuvoje jau nieko nebestebina. Nepaisant to, kad dirba toje pačioje rinkoje, nei vieni, nei kiti nevengia mėtyti akmenų į kolegų daržą. Vežėjų Lietuvoje gerokai daugiau – beveik 3000 įmonių – o ekspeditorių, turinčių tarptautinius FIATA diplomus, kiek daugiau nei šimtas. Vis dėlto ekspeditoriai mūsų šalyje išsikovoję gana stiprias pozicijas. Nors nemažai jų dirba vieno kambario bute, vadinamosiose „pašto dėžutėse“, tačiau konkurenciją atlaiko.
Akmuo į vežėjų daržą
Ekspeditorių paslaugomis labai dažnai naudojasi gamybos įmonės – vadinamieji tiesioginiai užsakovai. Vienos iš Vilniuje įsikūrusių medienos importu ir eksportu užsiimančių įmonių atstovas teigia, kad tiesioginių vežėjų paslaugomis naudojasi retai. „Esu atsakingas už žaliavų atgabenimą į gamyklą. Tiekėjai yra įsikūrę Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat Ukrainoje. Dažniausiai žaliavas vežame kelių transportu, todėl dažnai tenka bendrauti ne tik su ekspeditoriais, bet ir su vežėjais“, - kalba nenorėjęs prisistatyti transporto vadybininkas.
Pagrindinis dalykas dėl kurio minėta gamybos įmonė renkasi ekspeditorių paslaugas – daug transporto priemonių vienu metu keliose valstybėse. Medienos žaliavas iš NVS šalių gabenančios įmonės veikloje tiesioginių vežėjų tik apie 20 proc. Visi jie – turintys ne mažiau kaip 30 transporto priemonių.
„Jei dirbi su ekspeditoriumi, esant poreikiui, gali rasti mašiną kada reikia ir kur reikia. Ekspeditoriai visada įsigilina į sutarties sąlygas, niekada nepriekaištauja, kad krovimas, muitinės procedūros užtrunka dvi dienas. 99 proc. vežėjų skambina ir sako – išleisk mano mašiną. Kai pasakai, kad pagal sutartį galima užtrukti dvi dienas, pradeda skųstis, kad jei būtų žinojęs, nebūtų ėmęs krovinio“, - darbo su vežėjais patirtimi dalijasi vadybininkas.
Pašnekovas primena, kad susitarus dėl mokėjimo termino, vežėjas nuolat skambina anksčiau nei susitarta ir prašo sumokėti greičiau, neva reikia išleisti vairuotoją į reisą, o įmonės savininkas neturintis pinigų.
Rimtautas, transporto vadybininku dirbantis trejus metus, pasakoja, kad dažnai pasitaiko vežėjų nekompetencijos atvejų: „Neseniai buvo toks įvykis – Rusijoje mašina atvažiavo krauti krovinio, pusė mašinos pakrovė ir skambina man vežėjas: „Velniava, nesakei, kad čia pakrovimas per abu šonus, mano transporto priemonė padaryta taip, kad krauti galiu tik per vieną šoną ir jokiu būdu ne per viršų. Gelbėk iš tokios situacijos, gal gali paprašyti krovikų, kad krautų tik per vieną šoną“. Taigi susitarus dėl vienokių sąlygų, atvažiavęs krauti krovinio, vežėjas prisimena, kad neturi tokių galimybių, nes transporto priemonės viršus užvirintas. Be to, būna ir taip, kad paprašo, jog muitinimo procedūra būtų atlikta vietoje, o ne už 100 km“, - piktinasi transporto specialistas.
Ekspeditoriai lankstesni?
Kalbintas transporto vadybininkas pažymi, kad ekspeditoriai konkurencinę kovą prieš vežėjus dažniau laimi dėl to, kad jie yra gerokai lankstesni – įprastai gali pasiūlyti didesnį transporto parką, jų krovinių gabenimo geografija platesnė, ilgesni mokėjimo atidėjimo terminai, neretai ir mažesnė teikiamų paslaugų kaina. „Tiems, kurie gabena mūsų produkciją iš Rusijos, mokame kiek daugiau nei 800 EUR už vieną reisą. Dažnai skambina tie, kurie sako, jog veš pigiau negu ekspeditoriai. Pradedame derybas dėl muitinės procedūrų, krovimo būdo, mokėjimo termino. Jau, regis, susitariame ir tik pokalbiui baigiantis, vežėjas sako: aš gi tiesioginis vežėjas, mums sunkūs laikai, mokėkit bent 50 EUR daugiau“, - kasdieninio darbo su vežėjai specifiką atskleidžia p. Rimtautas.
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ laikinasis prezidentas Edmundas Daukantas, paprašytas įvardyti ekspeditorių privalumus vežėjų atžvilgiu, sako, kad tai priklauso nuo daugelio dalykų: „Jeigu įmonė turi nestabilius transporto srautus – didelį kiekį adresatų, plačią prekių judėjimo geografiją, tuomet dirbti su ekspeditoriais patogiau, nes vežėjų galimybes apriboja turimas transportas. Juk ekspeditorius savęs neriboja maršrutais ir transporto priemonėmis, negana to, gali parinkti jų kombinacijas – taikyti multimodalinius sprendimus“.
Anot ekspedijavimo eksperto, ekspeditorius reikalingas tada, jei krovinių gabenimą užsakiusiam asmeniui kyla klausimas, kaip tinkamai suorganizuoti transportavimą. „Jei reikalingas organizatorius – reikalingas ekspeditorius“, - įsitikinęs E. Daukantas.
Pašnekovas, paklaustas dėl krovinių gabenimo kainų dirbant su vežėjais ir ekspeditoriais, sako, kad jei reikia vežti krovinį vieną kartą ir tas krovinys yra tokio dydžio, kad gerai tinka vienai transporto priemonei, teoriškai turėtų būti pigiau dirbti su tiesioginiu vežėju. „Jei kryptis pastovi, projektas ilgalaikis, tada ekspeditorius gali rasti būdų, kaip optimizuoti sąnaudas. Prekių savininkas dažniausiai turi vieną kryptį – arba eksportuoja arba importuoja – taigi dažnai renkasi tiesioginius vežėjus, o pramonės įmonės – ekspeditorius, nes žaliavos gabenamos iš vienų šalių, produkcija – į kitas“,- aiškina E. Daukantas.
Specialistas pabrėžia, kad patikėjus muitinės procedūras ir kitus tarptautinio gabenimo proceso klausimus ekspeditoriams, įprastai kyla mažiau problemų. „Kai kalbame apie ekspeditorius ir vežėjus, transportininkus galime tam tikra prasme lyginti su statybininkais. Juk krovinių gabenimo procese kaip ir statybose – daug specialistų, bet vis tiek samdomas generalinis rangovas. Geras ekspeditorius – rangovas transporto sektoriuje. Jis klientui parenka atitinkamus vežėjus, optimaliai suplanuoja maršrutus, suderina gabenimo detales su partneriais užsienyje“, - ekspeditorių darbo specifika dalijasi E. Daukantas.
Jis įsitikinęs, kad netolimoje ateityje ekspeditorių vaidmuo Lietuvoje augs. „Mes matome, kokia ekspeditorių svarba kitose šalyse. Kuo labiau tobulėja pramonės technologijos, kuo daugiau klientai stengiasi didinti darbo efektyvumą, tuo daugiau dėmesio kreipiama į ekspeditorių veiklą. Ekspeditorių veikla itin svarbi tampa vykdant kombinuotus gabenimus – geležinkeliais ir autotransportu, autotransportu ir jūra...Tai bendra pasaulinė tendencija, o Lietuva su pasauliu eina koja kojon“, - apibendrina „Linekos“ vadovas.
UAB „Vilteda“ direktorius Tautginas Sankauskas pritaria nuomonei, kad be ekspeditorių šiuolaikinė logistika neapseis. „Tai priklauso nuo kliento brandos. Jei mąsto, kad reikia viską vienam uždirbti – nuo palečių gamybos iki vartojimo proceso – tai viena branda, jei mąsto, kad jo darbas vežti – kita branda. Apibendrintai – brandus klientas visada rinksis ekspeditorių paslaugas. Globalizacijos procese, transporto sektoriuje, ekspeditorius – pagrindinis žaidėjas“, - dėsto T. Sankauskas.
UAB „Axis Transport“ akcininkas Tomas Degutis įvardija dar vieną ekspeditorių privalumą – galimybę rinkti krovinius partnerių terminaluose. „Po to, juos parvežę, turi galimybę perskirstyti savo šalyje. Ekspeditoriai vienu metu dirba su daug didesniais krovinių kiekiais nei vežėjai. Tai leidžia optimizuoti maršrutus ir sąnaudų, ir kilometražo atžvilgiu. Be to, ekspeditoriai yra lankstesni dėl atsiskaitymo terminų ir mokėjimo atidėjimų“, - savo nuomonę pateikia T. Degutis.
UAB „Bevita“ projektų vadovas Laurynas sako, kad Lietuvoje gajus įsitikinimas, jog klientai daugiau dirba su ekspeditoriais nei tiesiogiai su vežėjais, yra daugiau mitas nei realybė. „Kad klientai labiau linkę rinktis ekspeditorius, yra daugiau vežėjų nuomonė, kuri susiformavo dėl ilgamečių ekspeditorių ir vežėjų nesutarimų. Su kuo pasirenkama dirbti labiau priklauso nuo to, kokie transporto užsakovo poreikiai. Tarkime, jei įmonė eksportuoja didelius kiekius medienos, mano manymu, įmonė rinksis dirbti su tiesioginiais vežėjais. Kitaip galėtų būti tik tuo atveju, jei ekspeditoriai apsiimtų išvežti visus įmonės krovinius. Kitas scenarijus – jei įmonė turi kelis smulkius krovinius įvairiose šalyse – jiems vežėjas nepadės, nes jis paprasčiausiai negalės pasiūlyti savo transporto klientui reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje“, - mąsto „Bevitos“ atstovas.
Jaunas specialistas pabrėžia, kad vežėjai nesivargina „parduoti“ savęs klientui, o ekspeditoriai yra priversti tai daryti, nes kitaip neišgyventų.
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius turi kiek kitokią nuomonę: „Įsivaizduokite, kaip sunku dirbti, kai yra tarpininkas. Pasirašius sutartį tiesiogiai su klientu, gaunami didesni frachtai. Be to, lengviau derinti visus su krovinio gabenimu susijusius klausimus. Ekspeditoriai visada atsiriekia savo pyrago dalį, o tai dabartinėmis sąlygomis sau gali leisti ne visi klientai“, - apibendrina S. Česnavičius.
Kai rinkoje pakilimas, ir vežėjams ir ekspeditoriams darbo apstu, tik gaila, kad vieni prieš kitus mojuotis špagomis nenustoja nei sunkmečiu, nei ekonominio atsigavimo laikotarpiu.
