Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintą dalį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriuo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Įstatymas bus svarstomas iš naujo rugsėjo 22 dienos plenarinio posėdžio metu.
Už tai, kad reikėtų valstybės vadovės grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, antradienį balsavo 75 parlamentarai, o 41 Seimo narys išreiškė savo poziciją, kad reikėtų įstatymą laikyti nepriimtu.
Prezidentės dekrete pažymima, kad net ir susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teise, keičiant valstybės prisiimtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su pašalpų bei kitų išmokų apskaičiavimu ir mokėjimu, teisinį reguliavimą, turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo principų.
Šie principai reiškia, kad, nesant kitos išeities, socialinio draudimo išmokos gali būti mažinamos, tačiau tik tiek, kiek tai objektyviai neišvengiama ir būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, laikantis proporcingumo ir asmenų lygybės principų, mano dekretą pasirašiusi D. Grybauskaitė.
Prezidentė laikosi pozicijos, kad nustatytas laikotarpis iki įstatymo nuostatų taikymo pradžios yra nepakankamas ir nesudaro sąlygų motinystės (tėvystės) pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie leistų sušvelninti pašalpų sumažėjimo poveikį šeimų finansinei padėčiai.
Valstybės vadovės manymu, įstatymas pažeidžia tų mamų, kurioms pašalpos jau paskirtos ir mokamos, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius, menkinamas visuomenės pasitikėjimas valstybe ir teise, o "Sodros" biudžeto deficito problemos turi būti sprendžiamos sistemiškai, laikantis proporcingumo principo, tai yra, neišskiriant motinų, kaip vienų iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių iš kitų, kuriems mokamos išmokos iš "Sodros" biudžeto.
Šalies vadovės įsitikinimu, net ir susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei situacijai valstybėje, turi būti laikomasi konstitucinių proporcingumo bei teisinio tikrumo principų.
Valstybės vadovė pabrėžė, jog ieškoti būdų, kaip užkamšyti 2 mlrd. litų dydžio "Sodros" skylę, reikia tariantis su žmonėmis.
Kaip jau skelbta, Ligos ir motinystės socialinio įstatymo pataisos, kurioms pritarė Seimas, numato, kad iki tol, kol vaikui sueis vieni metai, motinai bus mokama 90 proc. gauto atlyginimo, dar metus - kol vaikui sueis dveji - 75 proc. gauto atlyginimo.
Priimtos įstatymo pataisos numato vieno minimalaus atlyginimo dydžio apatinę išmokos ribą.
Iki šiol pirmaisiais vaiko auginimo metais motinoms buvo kompensuojamas visas atlyginimas, o antraisiais - 85 proc. atlyginimo, tačiau motinystės pašalpa negalėjo viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio - 7440 litų (iki mokesčių).
Prezidentės dekretą Seimui pristačiusi valstybės vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė akcentavo, kad Seimo priimtam įstatymui įsigaliojus būtų sutaupyta labai nedaug. Vėliau pasisakęs parlamentaras, socialdemokratas Andrius Šedžius patikslino, kad taip pavyktų sutaupyti 52 mln. litų.
Šis Seimo narys atkreipė dėmesį ir į kitą, pasak jo, teisėtus lūkesčius ir lygybės principą pažeidžiančią nuostatą. Jis teigė, esą nelygybę įveda tai, kad minimalią algą gaunančioms motinoms išmokų mažinti negalima, o toms, kurios uždirbo daugiau ir mokėjo didesnius mokesčius, pašalpa bus mažinama.
Savo ruožtu liberalcentristas Artūras Melianas atkreipė dėmesį į skylėtą "Sodros" biudžetą ir suabejojo, ar pataisius įstatymą nereikės rudenį grįžti prie šių pašalpų, tik jau svarstant daug skausmingesnius sprendimus.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
