Po rugpjūčio 8-osios naktį trumpai, bet negailestingai Lietuvoje siautėjusios vėtros bene labiausiai nukentėjusio Varėnos rajono Sarapiniškių kaimo gyventojai sunkiai atsigauna po patirto šoko.
Nuostoliai bus įvertinti tik po mėnesio
Nukentėjusiųjų nuo vėtros guosti buvo atskubėjusi net prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su tuo metu atostogaujantį premjerą pavadavusia finansų ministre Ingrida Šimonyte. Daugybę medžių išvarčiusi vėtra Sarapiniškių kaime ir jo apylinkėse be stogų paliko ar gerokai apgadino kone 50 gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų. Liūtis sugadino trobesių viduje buvusį turtą, kiaurai permerkė daugelio jų perdengimus bei sienų apšiltinimą. Patirta žala dar tebeskaičiuojama, o darbštūs dzūkai jau suskubo „gydyti“ stichijos padarytas žaizdas.
Vietos gyventojams itin įstrigo prezidentės žodžiai, kad per mėnesį Serapiniškėse jau bus mėginama uždengti stogus ir pagal valstybės finansines galimybes pagalba bus suteikta visiems. Tačiau prabėgus daugiau nei trims savaitėms po valstybės vadovės vizito apie patirtų nuostolių atlyginimą kalbama labai atsargiai. Tad nukentėjėliai traukia iš savo slėptuvių ar bankų sąskaitų juodžiausiai dienai kauptus pinigėlius ir remontuoja savo būstus. Žmonės įspėti rinkti visus už pirktas statybines medžiagas gautus čekius ir pateikti juos seniūnijai drauge su pagalbos prašymais.
Varėnos seniūnijos vadovas Juozas Balevičius patvirtino, kad nuostoliai turėtų būti galutinai suskaičiuoti per mėnesį, nors vėtros padarinių likvidavimo darbai jau virte verda. Kol kas gauti 28 nukentėjusių gyventojų prašymai, o baigiantis nustatytam terminui jų veikiausiai bus dvigubai daugiau. Atlyginti nuostolius prašo ne tik tie, kurių namai buvo kone visiškai sugriauti, bet ir tie, nuo kurių stogų vėtra nuplėšė tik vieną kitą skardos ar šiferio lapą.
Apsidraudusiųjų – vos keletas
Situacija palankiausia tiems, kurie savo būstus buvo apdraudę, tačiau tokius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. „Varėnos statybos“ bendrovės darbininkai sparčiai darbuojasi bene prie šešių tokių objektų. Nauju stogu, kainavusiu apie 40 000 litų, jau uždengtas bene labiausiai nukentėjęs Monikos Gegutienės namas, o už jo remontą sumokės draudikai. Pastaruosius greičiau suktis paskubino prezidentė, bet apsidraudusiųjų pernelyg mažai.
Tuo tarpu netoliese gyvenanti garbaus amžiaus Emilija Gaisrienė būsto remontui jau išleido visas 14 000 litų santaupas ir apgailestauja, kad niekuo nebegalės padėti dar didesnių išlaidų savo trobos atstatymui turinčiam sūnui Valdui. Tad Emilija, kaip ir daugelis kitų kaimo gyventojų, su neslepiama viltimi laukia jiems palankių rajono valdžios ir seniūnijos valdininkų sprendimų.
Buvusi kaimo parduotuvė kol kas niekam nerūpi (R. Šmigelskio nuotr.)
Pagalbon atskubėjo anūkai
„Tik“ 8000 litų naujam stogui išleido kone pačiame Sarapiniškių centre gyvenantys pensininkai Juozas ir Ona Arbačiauskai, tačiau nuplėštas stogas – tik maža dalis jų patirtų nuostolių. Vėtra gerokai apgadino daugelį namo konstrukcijų ir perdangų, o ją lydėjusi liūtis permerkė visus namuose buvusius daiktus. Ryte namo šeimininkai nebeturėjo nei vieno sauso rūbelio persirengti, tad skolinosi iš mažiau nukentėjusių kaimynų. Atstatymo darbams pensininkai ketino samdytis kokią statybinę firmą, tačiau sužinoję jų paslaugų kainas, nusprendė verstis patys. Statybininko duonos kiek ragavusiam Juozui į pagalbą atskubėjo brolis ir aukštosiose mokyklose studijuojantys anūkai, o šie talkon pasikvietė ir savo kursiokus.
Nors be samdyto meistro išsiversti nepasisekė, Ona Arbačiauskienė tikina, kad prie prašymo seniūnijai jie pridėjo tik čekį už 8000 litų kainavusią skardą, o talkininkų suvalgyto maisto įvertinti pinigais net nekilo mintis. Remonto darbų pabaigos dar nesimato, todėl Arbačiauskai net nebuvo nuvykę pasižiūrėti nediduko savo miškelio. Anot kaimynų, daugelio vietos gyventojų privačių miškų medžiai sulaužyti ir išvartyti, tačiau kol kas išvartos šalinamos tik kaimo teritorijoje.
Ona vis dar dūsauja, kad mažiau nei prieš savaitę iki siaubingosios vėtros ji pražiopsojo tikrai palankią progą sumažinti būsimus nuostolius. Tuomet Arbačiauskai draudė karvutę, o specialiai dėl to atvykęs draudimo agentas atkakliai įkalbinėjo apsidrausti ir nekilnojamąjį turtą. Tačiau 900 litų įmoka kuklias pensijas gaunančiai sutuoktinių porai pasirodė pernelyg didelė ir namo draudimo sutarties jie nesudarė. Ką gi, jei žmogus žinotum, kur krisi – pasidėtum pagalvėlę...
Visą audrą ganykloje praleidusi apdraustoji karvutė išliko sveikut sveikutėlė, o suniokotam namui atstatyti prireiks keleriopai ar net keliasdešimt kartų didesnių išlaidų, nei būtų kainavusi draudimo įmoka.
Kas su pjūklu, kas su kirviu...
Tvarkydami aplinką Sarapiniškėse darbuojasi 24 darbo biržos atsiųsti žmonės, viešiesiems darbams įdarbinti dviem mėnesiams. Iš šių darbininkų nereikalaujama ypatingos kvalifikacijos, o seniūno Juozo Balevičiaus teigimu, kilo sunkumų, kai reikėjo surasti bent kelis asmenis, galinčius dirbti benzopjūklais. Galiausiai „lauko apmokymus“ sėkmingai įveikė trys vyrai – tiems ir buvo patikėta pjaustyti išvartų kamienus ir nulaužtų medžių šakas. Per dieną trys seniūnijos nupirkti benzopjūklai „suvalgo“ net 20 litrų degalų, už kuriuos kol kas niekas nemoka. Šakos kraunamos į išnuomotus Varėnos socialinių paslaugų centro sunkvežimius ir vežamos į buvusį stadioną. Seniūnas tikisi kur nors gauti „bebrą“ – šakoms smulkinti skirtą įrenginį, kuris tokias medienos atliekas paverstų Varėnos katilinei kūrenti tinkamu kuru.
„Varėnos statyba“ šiame kaime sparčiai remontuoja ir vėtros apgadintus visuomeninės paskirties pastatus, todėl netrukus stichijos padarytas žaizdas turėtų „užsigydyti“ mokykla, ambulatorija, bendruomenės centras ir kultūros namai. Kaip savotiškas paminklas gamtos šėlsmui tebelieka tik visiškai kone „išrengtas“ klojimas ir kadaise buvusi kaimo parduotuvė. Pastarąjį pastatą nugriuvęs medis slėgte prislėgė, tačiau savininkas net neatvyko žvilgtelėti į savo nuosavybę.
Tik faktai:
Lietuvoje ekstremaliais ir grėsmę keliančiais gamtos reiškiniais laikomi:
smarkus lietus, jei per parą ar trumpesnį laiką prilyja 50–80 mm;
ilgai trunkantis smarkus lietus, jeigu per 5 paras ar trumpesnį laiką prilyja 2–3 kartus daugiau nei vidutinis daugiametis kritulių kiekis;
labai smarki audra, škvalas, viesulas, uraganas, jei vėjo greitis siekia 28–32 metrus per sekundę;
stambi kruša, jei ledėkų skersmuo 20 mm ir didesnis.
Lietuvoje smarkus lietus pasitaiko vidutiniškai 3–4 kartus per metus. Oficialiai užfiksuotas pats smarkiausias lietus lijo 1980 metų liepos 1–2 dienomis Sartų ežero apylinkėse. Tuomet per 8 valandas iškrito net 280 mm kritulių. Vanduo apsėmė laukus ir daržus, buvo sunaikinta apie 20 hektarų bulvių, 5 hektarai kukurūzų, išguldyta apie 40 procentų javų. Sartų ežero lygis po lietaus buvo pakilęs 30 cm.
2005 metų rugpjūčio 8–11 dienomis virš pietų ir vakarų Lietuvos pliaupė ekstremalaus stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus viršijusi liūtis. Kilus staigiems potvyniams, pridaryta daug žalos. Per 4 lietingas paras kai kuriuose rajonuose prilijo po 200–230 mm. Rugpjūčio 9 dieną Nidoje per 12 valandų iškrito 82 mm kritulių.
Stambiausia kruša, kurios ledėkai siekė iki 120 mm ir svėrė apie 300 gramų, Lietuvoje užregistruota 1995 metų liepos 10 dieną Kybartuose. Apie 70–100 mm skersmens ledėkai tą dieną krito ir Kazlų Rūdoje. Kruša prakirto šiferio stogus, išdaužė langus, apgadino lengvuosius automobilius, nuniokojo vaismedžius bei daržoves. Buvo padaryta nuostolių už beveik milijoną litų.
Kiek mažesnio skersmens ledėkais pratrūkstančių krušų Lietuvoje netrūksta kasmet. Kruša dažniausiai pasitaiko perkūnijos metu ir apima keleto ar keliolikos hektarų plotą.
Stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 28 metrus per sekundę, Lietuvoje praūžia vidutiniškai kartą per 4–6 metus. Tiesa, pastaraisiais metais jų pasitaiko vis dažniau ir dažniau. Stipriausias vėjas siautėjo 1967 metų spalio 18 dieną pajūryje. Uraganui prilygusio vėjo stiprumas siekė 40 metrų per sekundę, o per gūsius – net 48 metrų per sekundę greičiu. Šis stichijos protrūkis padarė daugybę žalos, bet nuostolių dydis visuomenei nebuvo paskelbtas.
Pats smarkiausias Lietuvoje užregistruotas viesulas kilo 1981 metais Širvintose. Vėjo greitis siekė net 70 metrų per sekundę. Vėjas laužė medžius, sugriovė dešimtis pastatų, į orą pakėlė ratinį traktorių bei autobusą su keleiviais. Žuvo 5 žmonės.
1999 gruodžio 4 dieną Lietuvą užgriuvo uraganas, gavęs „Anatolijaus“ vardą. Uraganas judėjo 160–180 kilometrų per valandą greičiu ir įsibėgėjęs virš Baltijos jūros labai didele jėga užgriuvo pajūrį. Nidoje vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 metrų per sekundę, Klaipėdoje – iki 38 metrų per sekundę. Kituose rajonuose vėjo greitis siekė 28–32 metrų per sekundę. Uragano metu žuvo 2 žmonės, dar keli buvo sužeisti. Lietuvos pajūriui padaryta žala buvo įvertinta 36,6 milijono litų.
2005 metų sausio 9 dieną Lietuvos vakarinę ir šiaurinę dalį niokojo uraganas „Ervinas“. Didžiausias vėjo greitis buvo užregistruotas Palangoje ir siekė 32 metrus per sekundę. „Ervino“ padaryti nuostoliai įvertinti 22,3 milijardo litų.
Pernai, liepos 19 dieną, per vidurio Lietuvą iš pietų į šiaurę praūžusi audra pražudė 2 žmones, nutraukė nemažai elektros laidų, nuplėšė namų stogų, išvartė daugybę medžių. Nuostoliai įvertinti beveik 6 milijonais litų.
Per 8 šių metų mėnesius Lietuvos meteorologai net 162 kartus užfiksavo stipresnius nei 15 metrų per sekundę vėjus. Kovo mėnesį tokių viesulų lydimos audros, škvalai ir paskiri gūsiai siautė 36 kartus, birželį – 21 kartą, o rugpjūtį – net 50. Dažniausiai stiprūs vėjai pasitaikė Šilutėje – 28 kartus, Panevėžyje – 18, Kaune – 17, Vilniuje – 14 ir Kybartuose – 12 kartų.
Didžiausias šiemet vėjo greitis užfiksuotas Kaune – rugpjūčio 8-osios naktį jis pasiekė 26 metrus per sekundę. Kiek anksčiau Panevėžyje vėjas pūtė 20–25 metrų per sekundę, o Šilutėje – 24 metrų per sekundę greičiu.
Per visus šiemetinius škvalus, viesulus ir audras, drauge sudėjus, stichija padarė bene dešimteriopai mažiau žalos, nei per rugpjūčio 8-osios naktį. Tada Lietuvoje žuvo 4 žmonės.
R. RAINYS
