Rugpjūčio pradžioje po Lietuvą siautėjusios audros rauti ir laužyti medžiai fantastiškų formų barikadomis užtvėrė ne vieną grybautojų pamėgtą miško taką, tačiau supirkėjai grybų stygiaus sako nepajutę.
Sinoptikai perspėjo, kad vėtros Lietuvai grėsė ir šį savaitgalį. Žmonės raginti pasvarstyti, ar laiką leisti miške. Vis dėlto Varėnos miškų urėdijoje dirbantis urėdas Pranas Celevičius aiškino, jog „jei žmogus nori grybauti, tai ir grybaus“.
„Žmones, kuriuos pamatome, perspėjame, taip pat yra išspausdintas pranešimas rajono spaudoje, skelbia respublikinė spauda. Mūsų pajėgos nėra tokios didelės, kad visiems gyventojams pasakytume. Ištisomis paromis tebedirbame tvarkydami išvartytą mišką, daug kur keliai užversti“, – penktadienį kalbėjo urėdas. Anot jo, jei nespėtose sutvarkyti giriose įsižiebtų gaisras, galėtų kilti „tikra tragedija“.
„Škvalas tai kitas dalykas, tačiau kai lietus nulijo, grybams padėjo augti“, – prabėgus savaitei po grybų sostinę Varėną bei kitus šalies rajonus nusiaubusios vėtros portalui Balsas.lt aiškino Vidmantas Budrikis, miško gėrybes superkančios bendrovės „Tandemus“ komercijos direktorius. Anot jo, Varėnoje įsikūrusi įmonė po audros jokio atsiradusio grybų trūkumo iki šiol nepatyrė.
Stygiaus nepajutusi teigia ir Kauno bendrovė „Fudo“, kurios generalinis direktorius Mantas Bernotavičius akcentuoja, kad „buvo ne tik škvalo lietaus, bet ir kito lietaus“. Grybų pridaiginusi drėgmė taip pat numušė jų kainas: anot M. Bernotavičiaus, už kilogramą voveraičių siūlyta suma maždaug per savaitę nukrito apie trečdalį - iki maždaug 12 litų. Kai miškus džiovino sausi orai, ji buvo pasiekusi ir dvi dešimtis litų.
Grybautojai suka į mišką ir už sumažėjusį atlygį, nors dėl audros sukelto chaoso kai kur nebeįmanoma grybauti pamėgtose vietas.
Viename punktų Varėnoje grybus superkanti Virginija portalui Balsas.lt sakė išgirdusi liudijimų, kad kai kur nebeįmanoma praeiti, o dar kitur eiti – pavojinga, nes virš galvų kybo pasvirę kamienai.
Miškininkų duomenimis, Varėnoje medžiai „išversti kvartalais“, vien šiame rajone prarasta dešimtys tūkstančių kubinių metrų medienos.
Anot Virginijos, viena grybų iš savo miško atnešdavusi moteris po audros skambino ir ašarodama pasiguodė, kad teks „ilgai nesimatyti“.
Miškininkų duomenimis, per škvalą labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškai. Urėdijos skaičiuoja, kad vien dėl prarastos medienos bus patirta apie 17-18 mln. litų nuostolių.
