Puoštis žiedais tiek vyrai, tiek moterys pamėgo dar gilioje senovėje. Jie būdavo dovanojami įvairiomis progomis ar duodami kaip užmokestis už prekę bei paslaugą.
Didžiausią reikšmę žiedas įgyja, kai jis užmaunamas ant dešiniosios rankos bevardžio piršto. Jaunavedžiai, apsimainę vestuviniais žiedais, vienas kitam įsipareigoja būti ištikimi. Tačiau ant piršto užmautas vestuvinis žiedas rodo ne tik įtvirtintą santuoką - vadinamuosiuose koduotuose žieduose galima rasti nemažai informacijos apie sutuoktinius, jų jausmus, pamatyti, ar tai pirmoji santuoka, o kartais jie slepia, kiek vyras turi meilužių.
Spėdavo ateitį
Klaipėdos etnokultūros centro vyriausioji specialistė Irena Niūniavaitė pasakojo, jog žalvarinius žiedus Lietuvoje pradėta nešioti nuo pirmojo tūkstantmečio. Tačiau tradicija apsimainyti žiedais per vestuves atsirado tik XVII amžiuje. Šiandien žiedas simbolizuoja ištikimybę, o pagonybės laikais jis turėjo magiškų galių. Šis papuošalas kildinamas iš kilpos. Virvinė kilpa galėjo apsaugoti nuo piktų dvasių, blogio. Žiedas, kaip ir vainikas, yra nesibaigiamumo simbolis. Žmonės tikėdavo, jog tai - amžinybės, nemirtingumo, gero gyvenimo, sveikatos simbolis.
Žiedas turėdavo ir susitarimo, patvirtinimo reikšmę. „Jei tarp žydų vykdavo koks pelningas sandoris – jie apsikeisdavo dovanomis, dažniausiai tai būdavo žiedas. Tai galima sieti ir su vestuvių papročiais – sužadėtuvių metu jaunikis dovanodavo merginai žiedą, kuris reikšdavo, kad ji pasižada jam bei sutinka laukti ir už kito nebetekėti“, - pasakojo etnologė.
Pasikeitimas žiedais simbolizuoja sutikimą gyventi kartu, pasižadėjimą būti vienas kitam ištikimiems. Kai merginai padovanodavo sužadėtuvių žiedą, pora, norėdama sužinoti, kokia bus jų santuoka, pasitelkdavo burtus. Jie susėsdavo vienas priešais kitą, žiedą pakabindavo ant šilkinio siūlo. Jei žiedas svyruodavo į jų pusę – tai reiškė, kad energija sutampa ir jų santuoka bus labai gera, o jei žiedas svyruodavo į šonus – gyvenimas bus nenusisekęs.
Vadindavo ištvirkėliais
Su prietarais susiję ir sutuoktuvių žiedai. Labai blogas ženklas yra pamesti sutuoktuvių žiedą. Tai reiškia, kad santuoka turės liūdną pabaigą, ilgą išsiskyrimą. Būdavo atvejų, kai žiedas nukrisdavo kunigui tuokiant. Tada visi labai išsigąsdavo ir galvodavo, jog iš tos santuokos tikrai nieko nebus. Paskolinti vestuvinį žiedą reiškia didelę nelaimę.
Mūvėti vestuvinį žiedą ant dešinės rankos bevardžio piršto, anot I. Niūniavaitės, tikriausiai pasirinkta dėl to, kad šis pirštas nerviniais kanalais yra sujungtas su širdimi. Kai pora išsiskiria, žiedo nebenešioja arba mūvi jau ant kairės rankos. Tai reiškia naują gyvenimo etapą, pasikeitimą. Anksčiau našlės nešiodavo ne tik savo, bet ir mirusio vyro žiedą. „Dabar tradicijų žmonės nelabai paiso. Žiūri, kad būtų patogiau“, - įsitikinusi etnologė. Šiandien sutuoktiniai patogumo sumetimais kartais nusimauna arba iš viso nenešioja vedybų žiedo. Senovėje vyravo neigiamas požiūris į tuos, kurie nusimaudavo vestuvinius žiedus. Buvo manoma, kad tokie žmonės norėdavo nuslėpti savo santuoką, bendrauti su jaunomis netekėjusiomis merginomis ir vadindavo juos niekšais bei ištvirkėliais. Moterims nešioti žiedus būdavo orumo ženklas. Mūvėti šį papuošalą laikoma pagarbos ženklu santuokai.
Paslėpta informacija
„Žieduose gali būti užkoduoti meilės nuotykiai, jausmai, galima pasakyti, ar jie bus ilgaamžiai, ar trumpalaikiai“, - tvirtino juvelyras Vytautas Karčiauskas. Pas jį atėjusios poros kartais prašo parodyti katalogą, kad galėtų išsirinkti patikusį vestuvinį žiedą. Tačiau, anot menininko, jei juvelyras pasiūlo katalogą – tai yra asmens įžeidimas, apgavystė. Papuošalas, esantis žurnalo puslapiuose, bus padarytas mažiausiai 10 tūkst. egzempliorių. „Kuo mano žiedai skiriasi nuo kitų?
Aš klausiu vardo, ar pirmą kartą tekės - tai žiedų gamybai nepaprastai svarbu. Mano žieduose atsispindi žmogaus gyvenimas. Juose iš karto matosi, kad santuoka, tarkim, yra ne pirma ar kiek žmogus turi vaikų. Vestuviniai žiedai yra labai kuklūs, elegantiški, bet skiriasi, patraukia akis, nes juose slypi informacija“, - sakė koduotus žiedus gaminantis V. Karčiauskas. Koduotas žiedas, anot jo – tai papuošalas, skirtas vienam konkrečiam asmeniui, per kurį atsispindi kitas žmogus.
Pas juvelyrą atėjusių porų norai yra elementarūs - dažniausiai jie prašo pagaminti kuklius žiedus iš aukso, labai retai pageidauja papuošti deimantu, gintaru ar kokiu kitu akmeniu. V. Karčiauskas išskirtiniais žmonėmis vadina tuos, kurie klausia, kaip padaryti, kad žiede atsispindėtų meilė. „Jei esi geras menininkas – tu gali tai padaryti“, - tikino juvelyras.
Neįpareigojantys žiedai
Menininkas šypsojosi, kad jam teko daryti ir tokius žiedus, kurie buvo skirti penkeriems metams. „Prieš 4-5 metus užsisakyti vestuvinių žiedų atėjo jauna pora. Bendraujant pastebėjau, kad mergina atrodo šalta, o vaikinas – labai aktyvus. Moteris nepratarė nė žodžio – tai būna retai. Ji planavo išvažiuoti į Švediją, o vaikinas norėjo ceremoniją padaryti prieš kelionę, kad ją pritrauktų. Nusprendėm, jog iš pradžių geriau būtų padaryti sužadėtuvių žiedus, o kai mergina grįš – juos pabaigti iki vestuvinių. Kai jie išėjo, po penkiolikos minučių grįžo mergina, ji paprašė, kad žiedus padaryčiau 5 metams, nes žada negrįžti ir bijojo, kad žiedas bus kaip grandinė tarp jų. Aš padariau tokius žiedus, kurie buvo labai neįpareigojantys“, - pasakojo V. Karčiauskas. Praėjus dvejiem metams pora išsiskyrė. Po šio įvykio juvelyras visada apsilankiusiems būsimiems jaunavedžiams bando moralizuoti – klausia, ar myli vienas kitą, ar tikrai tuoksis.
Juvelyras, kaip ir etnokultūros centro specialistė I. Niūniavaitė, pastebėjo, jog vis daugiau žmonių dovanoja sužadėtuvių žiedus. Jie nuo vestuvinių žiedų skiriasi tiek savo reikšme, tiek išvaizda. „Sužadėtuvių žiedai nieko neįpareigoja, rodo jausmus, ketinimus. Skiriasi ir išvaizda – jie puošnesni, juose iškart matosi meilė“, - sakė V. Karčiauskas.
Pavaizduoti vaikai
Menininkas pastebėjo, kad šiandieninė visuomenė tampa vis labiau vartotojiška, tenkinasi masine produkcija bei gamyba. Pasak jo, užsisakyti pas juvelyrą pagaminti individualius žiedus nepriklauso nuo turtinės padėties. Menininko labai dažni klientai – studentai. „Tai labiau intelektualinio polėkio reikalas“, - mano V. Karčiauskas.
Paklausus, kiek kainuoja jo pagaminti žiedai, V. Karčiauskas atsakė, kad 60-100 litų brangiau nei parduotuvėse. Didžiausia kaina, kurios nepagailėjo klientas – daugiau nei 10 tūkstančių litų. Moteriai tai buvo antra santuoka, vyrui – trečia. Vyrui astrologas patarė neslėpti ankstesnių savo santuokų, nebėgti nuo praeities. Todėl jis paprašė, kad žiede atsispindėtų jo penki vaikai. „Iš tolo žiūrint atrodo viso labo vestuvinis žiedas. Bet kai paimi į rankas – pradedi skaityti kaip knygą.
Kartą pas menininką atėjusi pora sakė, kad jiems reikėjo padaryti žiedus vakar. Mat jie susituokė su pasiskolintais žiedais. Po jungtuvių jie turėjo vykti pas tėvus – o savo žiedų neturi. V. Karčiauskas turėjo sukurti papuošalus, kuriuose matytųsi, kad jie tuokėsi be žiedų. Pasidomėjus, kaip tie žiedai atrodė, menininkas išsisuko, jog kiekvienas ant žiedo padėtas taškelis turi savo reikšmę ir vertę.
Kartais žmonės ant žiedų mėgsta išgraviruoti savo mylimųjų vardus ar kokius palinkėjimus. Tačiau menininkas V. Karčiauskas sakė niekada to nedarantis, net jei klientas pageidauja: „Tegul tai daro kiti. Vardą galima perskaityti ir be graviravimo“. Gamindamas vestuvinius žiedus, juvelyras daugiausiai dėmesio skiria bendravimui su pora. „Žiedus darau labai greitai, nes ilgiausiai kalbu su žmogumi. Žiedą darau ne aš vienas, jis gimsta prie visų trijų žmonių“, - tikino V. Karčiauskas.
Perka klasikinius
Kaip minėjo vienos uostamiesčio juvelyrinės parduotuvės direktorius Romualdas Raila, į parduotuvę rinktis žiedų paprastai užsuka abu būsimieji sutuoktiniai, tačiau viską reguliuoja beveik vien moterys. Dažniausiai jie perka klasikinio stiliaus vestuvinius žiedus. Jeigu nori puošnesnių – renkasi žiedus su briliantais, baltojo ar žaliojo aukso arba kombinuotus iš dviejų trijų aukso spalvų. Išskirtinesnius žiedus labiau mėgsta moterys, o dauguma vyrų renkasi tradicinius papuošalus. Žiedo kaina priklauso nuo medžiagos ir modelio, įdėto darbo. Paprastai 1 g aukso taikoma 60 Lt kaina, jeigu auksas yra trijų spalvų – vienas gramas kainuotų 65-70 Lt. Brangiausias parduotuvėje esantis žiedas su briliantu ir dviejų spalvų auksu kainuoja apie 1500 litų.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
