Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) skelbtais duomenimis, Lietuvoje yra patvirtinta 880 COVID-19 infekcijos atvejų. Per parą infekcija užfiksuota dar 37-iems žmonėms.
Nuo COVID-19 infekcijos mirė 14 žmonių, 8 asmenys laikomi pasveikusiais.
„Per vakar atlikta 2200 tyrimų. Bendra ištirtųjų procentas nuo 100 ištirtųjų nėra augantis, taigi esame tame pačiame etape, neturi sprogstamojo augimo. tai ta pati gera žinia, apie kurią atsargiai kalbėdavome anksčiau, tačiau tai tikrai nepaneigia visų priemonių būtinumo. Ypač laikytis griežtų karantino sąlygų per Velykas, jei vėl nenorime, kad ta kreivė imtų augti", – kalbėjo ministras.
Kviečiame žiūrėti tiesioginės transliacijos įrašą:
Taip pat jis informavo, kad yra priimti sprendimai, kurie leis efektyviau skirstyti mėginių srautus tarp laboratorijų.
„Šiuo metu matomi netolygumai paimamų mėginių mobiliuosiuose punktuose, skirtingomis dienomis būna skirtingi poreikiai. taigi surašėme tam tikrus įpareigojimus laboratorijoms koordinuojant veiklą ir tuos srautus išlyginant", – sakė A. Veryga.
Pramogos bus „atlaisvintos“ paskutinėje vietoje
Paklaustas dėl judėjimo ribojimo ateinantį savaitgalį, kaip tai bus užtikrinama, A. Veryga sakė, kad Vyriausybė karantino sąlygas ir su tu susijusias aplinkybes svarstys rytoj.
„Bus sprendžiama, kaip tai realizuoti. Gal nesu tinkamiausias ekspertas pakomentuoti vidaus reikalų sistemą, kaip judėjimas būtų organizuojamas.
Bet būtų kalbama apie pareigūnus, šaulių pasitelkimą, kariškių, kad gyventojai, kur vyksta, kas nėra susiję su sveikatos sutrikimais, būtinuoju darbu, kad būtų sustabdomi, klausiami, kur jie važiuoja. Bet pagrindinis patarimas niekur nevažiuoti ir nejudėti. Be abejo, kai oras taip gerėja, kyla daug pagundų, bet, kaip ir sakiau, ta mūsų plokščia kreivė gali tapti tokia pati smaila kaip yra kitose židinio šalyse“, – kalbėjo ministras.
Kartu jis priminė, kad karantino laikymasis ypač svarbus juo labiau nežinant, kiek Lietuvoje yra sergančiųjų.
„Tą padaryti yra neįmanoma, nes dalis pacientų gali būti besimptomiai. Nė viena valstybė to negalėtų nustatyti. Bet tam ir įvedinėjami karantinai, kad tas kontaktas būtų kiek įmanoma minimalizuotas“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie galimą karantino švelninimą ministras pabrėžė, kad dabar pirmiausia yra diskutuojama, kokias sąlygas turėtų atitikti paslaugų teikėjas, kad jie galėtų pradėti funkcionuoti ar labiau išsiplėsti.
„Apie būriavimąsi tikrai nėra kalbama, kad galėtų būti leista, paskutinis dalykas, kas žmonėms gali būti leista – tai kalbėti apie šventes ir pramogas.
Pagal galimybe reikia saugiai atlaisvinti tai, ko reikia kiekvieną dieną, tam tikros paslaugos, prekės, kurias šiandien sudėtinga gauti. Šventės ir susibūrimai bus paskutinis atlaisvintas dalykas“, – sakė jis.
Garantavo didesnes algas
Paprašytas pakomentuoti dėl atlyginimų priedų medikams, kiek kam galėtų būti mokama, ministras priminė, kad čia yra daug dedamųjų.
„Yra apkritai ankstinamas atlyginimų didinimas, tai jau fiksuoti dalykai, kurie nesikeis nepriklausomai nuo to, ar karantinas yra, ar ne. Tiesiog tie pinigai yra skiriami anksčiau – likusiai metų daliai 130 mln eurų.
Šiandien yra registruotos pataisos, kad būtų galima ir rezidentams 15 proc. padidinti pareiginių algų koficientus. Ten pinigai būtų mokami ne iš PSDF, o iš biudžeto. Tad tie pinigai niekur nedings ir pasibaigus ekstremaliai situacijai“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie tai, kad yra svarstoma šiandien Seime dėl priedų medikams, konkrečių skaičių, kiek kam galėtų būti didinamas už-mokestis, ministras nepateikė.
„Dar nėra konkrečių skaičių, kam būtų didinama 100, kam – 60 procentų. Tai pasistengsime kartu bendradarbiaudami su medikais paruošti tam, kad nebūtų kažkokio blaškymosi ar neaiškumų.
Jau dabar kai kurios įstaigos moka 10–15 proc. ar didesnį priedą prie atlyginimo, tad įstatymas visgi yra tam, kad nebūtų galimybės nemokėti jo tiems darbuotojams, kuriems tenka dirbti su infekuotais pacientais“, – informavo ministras.
Jo teigimu, vadovai patys nustatys, kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai. Tada vadovai teiks duomenis Valstybinei ligonių kasai ir iš jų gaus reikalingus apmokėjimus.
Planuojama, kad priedai bus mokami nuo karantino pradžios, kada jis buvo paskelbtas: „Be abejo, techniškai dar reikia priimti įstatymą.“
Antrindamas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Astai Kubilienei, kuri pabrėžė, kad negalima būtų lyginti nuotoliniu būdu daug dabar dirbančių ir židinyje pagalbą teikiančių medikų, ministras pabrėžė, kad siūlymais mokėti visiems priedus kaip tik diskredituoja židiniuose dirbančiuosius.
„Tai yra visiškai ne tas pats, kai gydytojai dirba su kauke 12 valandų, su trimis chalatais, intubuoja, kateterizuoja ir daro kitokias intervencijas. Manau, kad procentas turi skirtis ir priedai negali būti vienodi“, – šiandien kalbėjo parlamentarė.
Tikisi rasti sutarimą su medikais
Paprašytas reaguoti į ryte išplatintą medikų prašymą kiekvienam šalies medikui užtikrinti tinkamas apsaugos priemones, A. Veryga klausė apie ką būtent kalbama.
„Jei kalbama apie trijų sluoksnių chalatus, tai taip tikrai nebus. Bei jų visiems ir nereikia. Tikiuosi, kad bet kuriuo atveju pavyks su medikų bendruomene rasti sutarimą dėl saugos lygių ir pagal juos aprūpinsime medikus. Šiaip ką esame užsakę dabartiniu momentu, visko turėtų pakakti“, – sakė A. Veryga.
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos ir profesinės sąjungos išplatino kreipimąsi premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui, kuriame akcentuojama, kad Lietuvoje esant daug infekuotų medikų apsaugos priemonės iki šiol dar nėra pakankamos.
Dėl situacijos Klaipėdoje svarsto kreiptis į teisėsaugą
Taip pat ministras informavo, kad ministerija svarsto kreiptis į teisėsaugą dėl pažeidimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
„Mes svarstome galimybę perduoti tą medžiagą teisėsaugos institucijoms“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga. Pasak ministro, dėl šios priežasties per penktadienį ir šeštadienį surinkta medžiaga bent kol kas viešai nebus pateikiama.
„Tokiu atveju ji teoriškai galėtų tapti ikiteisminio tyrimo objektu, todėl neskubam jos paimti ir kažkur įdėti. Ten yra įvairiausių duomenų, kiek spėjo mūsų suformuota komanda surinkti per penktadienį ir šeštadienį, kalbamės su teisininkais, kiek galim pulti ir tuos duomenis viešinti“, – teigė ministras.
Prognozuoja mirčių augimą
A. Veryga pirmadienį spaudos konferencijos metu neslėpė, kad nors ligos plitimas ir sulėtėjęs, matoma plokščia kreivė, tačiau mirties atvejų skaičius tik gali išaugti.
„Nebėra šuolių, bet mes tą šuolį turėjome prieš dvi savaites. Ir praėjus tam tikram laikui dalies pacientų, pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui, nustačius infekciją, sveikatos būklė blogėja, jie patenka į gydymo įstaigas, tenka taikyti deguonies terapiją, kai kuriuos – intubuoti.
Ir dabar būtent tas laikas yra praėjęs, turėtų daugėti pacientų, kurių sveikatos būklė sudėtingesnė. Tai nerodo, kad situacija Lietuvoje blogėja. Tai tik rodys, kad sulaukėme ligos kilimo bangos galutinių rezultatų“, – sakė A. Veryga.
Penktadienį Vilniaus universiteto mokslininkai Vyriausybėje pristatė prieš dvi savaites suformuotos matematikų ir informatikų darbo grupės rezultatą ir pateikė galimo viruso piko ir mirčių prognozes šalyje.
Remiantis jomis prognozuojama, kad koronaviruso epidemijos plitimą Lietuvoje gali pavykti suvaldyti iki balandžio vidurio. Numatoma, kad iki metų pabaigos gali užsikrėsti nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, priklausomai nuo to, pildysis realistiškas ar pesimistiškas viruso plitimo scenarijus. Taip pat prognozuojama, kad nuo viruso gali mirti nuo 208 iki 247 žmonių.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
