Paklaustas, kiek sparčiai artimiausiu metu galėtų augti susirgimai koronavirusu, ministras spėlioti nesiryžo, tačiau įvardijo ir tam tikrus modeliuojamus skaičius.
„Sudėtinga pasakyti, iki kokio lygio galėtų augti susirgimų COVID-19 skaičius, bet pirmadienį turėjome pašnekesį su premjeru, epidemiologais, tai skaičiuojama, kad galima pasiekti ir kelis šimtus nustatomų užsikrėtusių atvejų per dieną.
O kaip bus realybėje, tai niekas negali pasakyti. Galime prisiminti ir tą pradžią, kiek buvo matematinių modelių, skaičiavimo, kurie nepasitvirtino“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad tai, kiek tų atvejų bus, priklausys nuo visuomenės reakcijos į augantį skaičių, ar bus pradėta elgtis atsakingiau, ar išliks visi atsipalaidavę, kaip yra dabar.
Ruošiasi riboti kavinių darbo laiką
Ministras kartu patvirtino, kad tarp naujų priemonių, siekiant valdyti situaciją, yra svarstoma riboti ir kavinių darbo laiką nuo 22 val.
„Virusas, kaip jūs sakote, tikrai nepasikeičia priklausomai nuo paros laiko, tačiau žmonių elgesys labai keičiasi. (...) Juo labiau, įsivaizduokime, kaip reikia kontroliuoti kažkokius atstumus, kai žmonės ateina ir išgerti, pabūti, pasilinksminti, jie kitaip pradeda situaciją matyti ir elgtis, atsipalaiduoja, ir konfliktų daugiau būna.
Tad sunku tikėtis, kad įstaigų savininkai galėtų ir saugius atstumus, ir kitas priemones užtikrinti. Ir tarnybos kaip tik savaitgalį daugiau dėmesio skirs – eis, filmuos, fiksuos pažeidimus. Ir kitą savaitę Vyriausybė priims, matyt, sprendimus dėl darbo laiko, jei matysim, kad tai masinis reiškinys“, – sakė jis.
Griežtins kaukių dėvėjimą baruose
Kaukės jau privalomos ne tik paslaugų teikimo vietose, viešajame transporte, bet tiek lauke, tiek uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose.
Be to, ministras įspėjo, kad artimiausiu metu bus griežtinamas ir apsauginių priemonių dėvėjimas viešojo maitinimo įstaigose.
„Rytoj turėtume turėti paruoštus sprendimus dėl tam tikro griežtesnio reglamentavimo viešojo maitinimo įstaigose.
Pasistengsime tas gerąsias praktikas iš kitų valstybių perimti, kada atėjus į tokias įstaigas kaukė yra dėvima tol, kol nepradedama valgyti ar nereikia atsigerti. Bet užsakant maistą, kol yra nevalgoma, bendraujama, ją reikėtų dėvėti. Tai, panašu, tokio modelio sieksime ir Lietuvoje“, – aiškino jis.
Karantino sieks išvengti
Paklaustas, kodėl pavasarį karantiną įvedus vos esant keliems atvejams, dabar žadant jų šimtus per dieną, tokios priemonės neplanuojamos, ministras teigė, kad negalima gi visą laiką gyventi karantino sąlygomis.
„Tikrai bus stengiamasi išvengti karantino. Šis žodis yra pats gal labai gąsdinantis. Kai jis įvardijamas, visuomenė, matyt, įsivaizduoja tas visas priemones, kurio buvo vos jį paskelbus – ir planinių paslaugų nebeliko, dalis įstaigų neveikė, tuščios gatvės kaip Armagedono vaizdai.
Tai tokio jo, matyt, daugiau niekada nebus, nes virusas jau yra labiau pažįstamas, žinome, kokias priemones naudoti, jos ir visuomenei labiau prieinamos, institucijos irgi išmokė prisitaikė. Negali juk žmonės visada gyventi karantino sąlygomis“, – dėstė SAM vadovas.
Augimą numatė
Nors dabartinis susirgimų augimas aiškinamas tuo, kad žmonėms buvo leista per daug atsipalaiduoti, ministras pabrėžė, kad buvo laikas, kada buvo būtina kiek „atleisti varžtus“.
„Mes buvo beveik priartėję prie nulinio skaičiaus, bet niekada jo ir nepasiekėme, bet jų beveik nebebuvo. Tai siekiant išlaikyti tas priemones, garantas, kad jos veiks, yra pati visuomenė, ne policija, visuomenės sveikatos centras.
Prisimename, kaip pati visuomenė buvo pavargusi nuo visų karantino priemonių ir spausti išlaikyti jas būtų buvę labai sudėtinga. Reikėjo leisti visuomenei pailsėti, o dabar vėl prie yra sugrįžtama. Tam tikra prasme buvo tikimasi, kad bus augimas po atsipalaidavimo. Ir Lietuva nėra kažkoks išskirtinis fenomenas“, – pastebėjo jis.
Apsaugos priemonės – tik iki vasario?
Paprašytas pakomentuoti situaciją dėl apsaugos priemonių, kurių, kaip tikina premjeras Saulius Skvernelis, turėtų pakakti iki sausio-vasario, ministras teigė, kad skaičiaus, kiek tų priemonių reikės, irgi niekas negali tiksliai žinoti.
„Tai yra nuolatinis procesas, nes priemonės ir dabar yra naudojamos, tai pirkimai vyksta nuolat, tik jie dabar vyksta įprasta tvarka“, – sakė A. Veryga.
Visgi, jo teigimu, tikimybė, kad tų priemonių gali pritrūkti, išlieka visada, nes niekas negali pasakyti, kiek jų gali reikėti:
„Nes ir priemonių planavimas yra pagrįstas tam tikru atvejų skaičiumi, o kaip bus toliau – parodys gyvenimas.“
Vakcina – dar metų pabaigoje?
Pavasarį daug buvo kalbama apie tai, kad kitais metais jau turėtume vakciną, o iki šių metų pabaigos turėtume sulaukti vaistų.
Paklaustas, kur jie yra, A. Veryga priminė, kad apie kai kuriuos preparatus jau buvo skelbta anksčiau.
„Kai kurie vaistai yra ir apie kai kuriuos juos, kurie seniai žinomi, buvo skelbta. Tai jų turime ir jie gali būti naudojami sunkioms būklėms gydyti.
Vakcinos optimistinis scenarijus – jei pirmojo gamintojo, su kuriuo dabar yra kalbama dėl sutarties pasirašymo, vakcina, paaiškės, yra efektyvi, dalį jos Lietuva galėtų sulaukti ir metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Bet tai yra kol kas teorija, nes dar daug yra „jeigu“. Laukiame, kaip ir visas pasaulis, tikimės geriausio scenarijaus, kaip bus, gyvenimas parodys“, – sakė ministras.
