„Labai didelis skaičius vaistininkų prisipažino, kad jų sprendimai yra susiję su skatinimo priemonėmis – darbo užmokesčiu, darbo pokalbiais ir panašiai“, – Eltai po ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos sakė A. Veryga.
„Vaistininkas yra verčiamas neskirti to, ko iš tikrųjų pacientui reikia ir kiek jam reikia, bet yra verčiamas parduoti kiek galima daugiau ir, aišku, parduoti prekės ženklus, kurie susiję su vaistinių tinklu“, – teigė „valstietis“.
Pasak politiko, vaistinių tinklai taiko praktiką skaičiuoti parduotų prekių skaičių viename čekyje ir pagal tai vertinti farmacijos specialisto „gerumą“.
„Skaičiuojama, kiek čekyje yra pozicijų, parduotų vaistinėje. Ir jeigu čekyje yra mažiau kaip trys pozicijos, netgi neužskaitoma, kad darbas padarytas“, – pasakojo A. Veryga.
„Valstietis“ atkreipė dėmesį, kad tarp kitų vaistinių tinklų pardavimams skatinti taikomų praktikų yra ir savų prekių ženklų pardavimų skatinimas. Farmacijos specialistai yra raginami parduoti kuo daugiau vaistinių tinklui priklausančių prekių ženklų arba pagal susitarimus jam palankesnių gamintojų pakuočių, tiek keičiant jais paciento norimus produktus, tiek siūlant įsigyti papildomai.
„Žmogus, atėjęs į vaistinę ir pirkdamas vaistus, negali būti tikras, kad gaus tai, ko jam reikia. Ar jis gaus tą, ko reikia jam, kaip pacientui, ar jis visgi gaus tai, ką reikia, kad parduotų vaistinių tinklas“, – teigė A. Veryga.
Apklausos duomenimis, dauguma vaistininkų – 96 proc. – pripažįsta, kad neracionalus vaistų vartojimas yra paplitęs. Daugiau kaip pusė jų kaip to priežastį nurodo darbdavio spaudimą parduoti kuo daugiau vaistų.
„Viso šito pacientas nežino, ir kai jis ateina į vaistinę, jis pasitiki vaistininku. O vaistinių tinklai, šitą žinodami, užsiiminėja tokiais dalykais, kurie didina neracionalų vaistų vartojimą. Tą vaistininkai ir patys pripažįsta – 96 proc. vaistininkų mano, kad tai yra problema, į kurios kūrybą jie patys yra įtraukiami per poveikio priemones“, – kalbėjo A. Veryga.
Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovės dr. Vaivos Bražinskienės teigimu, farmacijos specialistai netoleruoja tokio pardavimų skatinimo ir pacientų pasitikėjimo išnaudojimo. Todėl, anot jos, buvo inicijuotas Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodekso priėmimas.
„Toks agresyvus pardavimų skatinimas, išnaudojant pacientų pasitikėjimą farmacijos specialistais, yra visiškai neetiškas ir nepriimtinas vaistininkų bendruomenei. Dėl šios priežasties inicijavome Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodekso priėmimą, kuris užtikrina vaistininko sprendimo priėmimo autonomiją, tikėdamiesi, kad darbdaviai atsižvelgs į šį svarbų dokumentą ir pakeis savo vykdomą politiką“, – teigė V. Bražinskienė.
Vis dėlto, pabrėžė ji, į tai nebuvo atsižvelgta.
„Deja, daugiau kaip per du mėnesius jokio teigiamo poslinkio nepastebėjome“ – akcentavo VDPS atstovė.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docento, dr. Tauro Meko, toks vaistinių tinklų elgesys turėtų būti įvertintas Konstituciniame teisme.
„53 Konstitucijos straipsnyje parašyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, todėl vertimas, naudojantis istoriškai bendruomenėje vertinamu vaistininko autoritetu, įsiūlyti priemones ar vaistus, kurie nebūtini ar net gali pakenkti žmogaus sveikatai, galimai yra antikonstitucinis veiksmas, kuris galėtų būti įvertintas Konstituciniame teisme“ – sakė T. Mekas.
