Kas tai yra vertikalus gimdymas? Nauja akušerijos įmantrybė ar gerai pamiršta sena tradicija? Pamėginkime išsiaiškinti...
Paradoksalus faktas: vertikalus gimdymas – tai visai ne naujovė. Ir juo labiau ne eksperimentas. Toks gimdymo būdas – gana savarankiška iš senovės mus pasiekianti tradicija.
Taip jau susiklostė istoriškai, kad gimdyti gulint horizontalioje padėtyje moterys pradėjo palyginti neseniai, vos prieš keletą šimtmečių Prancūzijoje. Esama įvairių mitų, kodėl tam tikru metu gimdančios moterys imtos „guldyti ant menčių“. Pasak vienos legendos, būtent tokią gimdymo padėtį Liudvikas XIV išrinko vienai iš savo meilužių, kad jam pačiam būtų patogiau stebėti procesą. Tiesa tai, ar ne, dabar nėra labai svarbu. Svarbiausia kas kita: daugybę amžių įvairių tautų moterys gimdydavo vertikaliai (tai yra taip, kad korpusas atsiduria vertikalioje padėtyje), ir tai kuo puikiausiai derėjo ir su gamtos dėsniais, ir su moterų fiziologija.
Pavyzdžiui, Kinijoje dauguma moterų gimdydavo tupėdamos, Indijoje – rankomis pasikabinusios ar lianų ar medžių šakų, Centrinėje Afrikoje, o taip pat ir Prancūzijoje iki XVI šimtmečio – klūpėdamos. Olandijoje ir Vokietijoje žengta toliausiai pirmyn, ten moterys gimdymui turėdavo netgi specialias kėdes (senovės Olandijoje tokia kėdė būdavo svarbi nuotakos kraičio dalis).
Taigi vertikalus gimdymas – tai visai ne nauja akušerių išmonė, o tik pamažu atgimstantis senas paprotys. Kokius gi pagrindinius tokio gimdymo pliusus įžvelgia jo šalininkai ir kodėl vis daugiau moterų ryžtasi rinktis būtent tokį būdą pasitikti į pasaulį ateinantį kūdikį?
Pirmasis pliusas
Vertikalaus gimdymo, kitaip, nei įprasto, metu ženkliai sumažėja gimdos spaudimas į didžiąsias kraujagysles, einančias išilgai stuburo. Tai leidžia išvengi gimdyvei kraujotakos sutrikimų, o kūdikiui – hipotoksijos (deguonies stygiaus).
Antras pliusas
Spaudžiamos kraujagyslės ir kraujotakos sutrikimai, atsirandantys horizontalaus gimdymo metu, lemia skausmo padidėjimą, taigi neretai vien dėl to griebiamasi medikamentų. O šie, kaip žinia, veikia ne tik gimdyvę, bet ir jos kūdikį. Paprastai to pasiseka išvengti gimdant vertikaliai.
Trečias pliusas Ne veltui vertikalus gimdymas vadinamas natūraliu. Juk pati gamta savo ženklais ir dėsniais padeda mažyliui ateiti į šį pasaulį. Taip pagrindine gimdyvės pagalbininke nelengvame darbe tampa ne kas kita, o žemės traukos jėga. Būtent ji leidžia vaisiui lėtai ir sklandžiai judėti žemyn gimdymo takais, sumažindama mamos ir vaiko traumų riziką.
Ketvirtas pliusas
Kad ir kaip bebūtų keista, gimdant vertikaliai gimdymo takai prasiplečia daugiau, nei gulint horizontaliai, taip geriau prisitaikydami prie kūdikio galvutės apimčių, kas apsaugo nuo minkštųjų audinių plyšimo.
Penktas pliusas
Vertikali korpuso padėtis gerokai sutrumpina pirmojo gimdymo etapo – sąrėmių – laiką. Vidutiniškai jis sutrumpėja 2-3 valandomis. Tai nutinka dėl to, kad vaisiaus galvutė spaudžia gimdos kaklelį ir padeda jam sparčiau atsiverti.
Šeštas pliusas
Nepaisant to, kad gimdant vertikaliai antrasis gimdymo etapas pailgėja 20-30 min. (taip nutinka dėl to, kad vaisius gimdymo takais slenka lėčiau), pats kūdikio gimimo procesas tampa sklandesnis ir minkštesnis bei, kas svarbiausia, visiškai natūralus.
Septintas pliusas
Šis pliusas susijęs su trečiuoju gimdymo etapu – placentos užgimimu. Vertikalaus gimdymo metu placenta užgimsta daug greičiau, taip gimdyvė netenka mažiau kraujo. Jei įprasto gimdymo metu šiame etape prarandama vidutiniškai 250 ml kraujo, vertikalaus gimdymo metu šis kiekis sumažėja iki 100-150 ml.
Aštuntas pliusas
Vertikalus gimdymas leidžia gimdyvei tapti aktyvia proceso dalyve, o ne pasyvia paciente. Taip moteriai grąžinama teisė kontroliuoti ir stebėti mažylio užgimimo procesą bei pasirinkti maksimaliai patogią padėtį dovanojant pasauliui naują žmogų.
