Geriausia kokybė už geriausią kainą
Nekilnojamojo turto eksperto Romo Povilaičio teigimu, nuo Vilniaus centro į šiaurę 15–20 km nutolę 6–10 arų žemės lopinėliai kainuoja nuo 100 tūkst. litų, o arčiau miesto – ir daugiau nei 300 tūkst. litų. Bet Lentvaryje, kuris nuo Vilniaus centro nutolęs apie 20 km, tokio dydžio sklypą galima rasti ir už 60 tūkst. litų.
„Kiekvienas miestas turi priemiesčio gyvenvietes, kurios ateityje galbūt taps didelės, jei miestas plėsis būtent ta kryptimi. Ilgainiui sklypų tokiose vietose kainos didės. Todėl būtina pasidomėti miestų augimo tendencijomis, numatoma priemiesčių rajonų plėtra“, – patarė specialistas. Pasak jo, dabar paklausūs žemės sklypai, esantys toliau nuo Vilniaus: Kernavėje, Trakuose, Širvintose. Tokia pat situacija Kaune ir Klaipėdoje. Mažesnių Lietuvos miestų rajonuose sklypai kur kas pigesni.
Įvairios kainos
R.Povilaitis priminė, kad sklypo kaina priklauso nuo to, koks jis. „Galima pirkti tuščią sklypą ir pasistatyti namą pagal savo poreikius arba rinktis sklypą su namu ir pritaikyti jį atsižvelgiant į savo poreikius. Galima pirkti sklypą su nuolat gyventi netinkamu namu, nugriauti jį ir statyti naują namą, – aiškino pašnekovas. – Jei turite aiškią namo viziją, paprasčiausia bus įsigyti tuščią sklypą ar sklypą su netinkamu nedideliu sodo nameliu ir jį nugriovus pasistatyti svajonių būstą.“ Anot jo, jei abejojama ar manoma, kad nebūtina statyti namą nuo pat pamatų, galima rinktis sklypą su jau pastatytu namu. Prie jo galima pristatyti priestatą, garažą, perstatyti pertvaras, pakelti palėpę. Bet jei namas yra pastatytas šalia sklypo krašto, arti ribos su kaimynų sklypu, didinti jį gali būti sudėtinga.
Mažas sklypas nedideliam namui
Žemės sklypo dydis priklauso nuo kiekvieno norų ir galimybių. „Populiariausi gyvenvietėse yra 8–10 arų sklypai. Tai optimalus dydis, kuriame vietos užtenka ir erdviam namui, ir vejai, ir daržui su šiltnamiu, gėlynui, lauko pirtelei ar baseinui. Priklausomai nuo pasirinkto namo projekto, sklypas gali būti ir 6 arų. Bet jei norima statyti didesnį nei 200 kv. m namą, erdvės gali trūkti. Kitas nedidelio sklypo trūkumas – trūks privatumo, nes kaimynai labai arti. Tada nepagelbės ir aukšta tvora“, – perspėjo nekilnojamojo turto specialistas. Pasak jo, 6 arų sklype geriausia statyti 100–150 kv. m namą, kuris užims maždaug 1–2 arus žemės. Dabar itin populiaru statyti iki 70 kv. m dydžio namus, kuriems nereikia daug vietos. R.Povilaitis patarė vengti netaisyklingos formos sklypų, nes kuriantis juose sunku racionaliai panaudoti erdvę. O jei sklypas didesnis nei 10 arų, tinkamai jam prižiūrėti teks skirti daugiau laiko ir investicijų.
Sklypo reljefas
Labai svarbu ir tai, koks sklypo reljefas. „Jei nuolydžiai per dideli, juos reikia sumažinti, nes gali atsirasti problemų sodinant augalus ar įrengiant drenažą. Nedidelis nuolydis į pietų pusę laikomas privalumu“, – pabrėžė pašnekovas. Anot jo, daugelis naujų gyvenamajai statybai skirtų žemės plotų būna žemiau nei šalia esantis kelias, tad gali tekti įsigytą sklypą dirbtinai paaukštinti gruntu. „Duobėje galite atsidurti, jei kaimynai paaukštins savo sklypą, o jūs – ne. Jei sklype yra nereikalinga bala ar pelkėta vieta, taip pat teks supilti daugiau grunto ir išlyginti esamą reljefą. Geriausia sklypą paaukštinti gruntu prieš statant namą, kad vėliau netektų ardyti trinkelių ar rauti jau pasodintus augalus. Tačiau jei žemių per daug, dalį jų reikia nuimti ir išlyginti sklypą“, – aiškino pašnekovas.
Tarp parduodamų sklypų yra ir esančių šlaituose, nuo kurių atsiveria malonus akiai vaizdas į slėnį ar vandens telkinį. Tokias teritorijas dažniausiai saugo valstybė, o naujų statinių statymas ar vietos reljefo keitimas ribojami. Svarbu, kad sklypas šlaite nebūtų šiaurės pusėje ir nevyktų jo erozija. Reikėtų pagalvoti ir apie patogaus privažiavimo prie sklypo galimybes žiemą. Tokiame sklype statomo namo projektas turi būti parinktas atsižvelgiant į jo reljefą, papildomų išlaidų reikės terasoms įrengti, šlaitui sutvirtinti.
Vertinga informacija
Visada labai svarbu, kas matosi pasižiūrėjus pro namo langus ar išėjus pasivaikščioti po kiemą. Ypač vertinama gamtos, parko, vandens telkinių kaimynystė. „Reikėtų nepamiršti, kad galima statyti namus ne arčiau nei 100 metrų nuo vandens telkinio kranto. Sklypai su netoliese esančiu ežeru ar upe yra gerokai brangesni. Jų vis sunkiau rasti. Vandens telkinys gali būti naujų pramogų (nuo žvejybos iki maudynių ar paplaukiojimų valtele) šaltinis. Tada nereikės važiuoti prie jūros ar ežerų“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis patarė atkreipti dėmesį ir į tai, kurioje vietoje planuojamo pirkti sklypo atžvilgiu namą pasistatė kaimynai. „Manau, retas norėtų, kad jį, išėjusį pasideginti ant pievelės, pro namo langą su kavos puodeliu galėtų nužiūrinėti kaimynas. Todėl reikėtų vengti tokių sklypų, kuriuose pastatyti namai yra taip arti, kad pro virtuvės ar miegamojo langą matosi, kas vyksta svetimuose namuose. Geri, draugiški būsimieji kaimynai yra didelis privalumas. Todėl prieš apsisprendžiant pirkti sklypą verta pasivaikščioti, pasikalbėti su vietos gyventojais“, – patarė R.Povilaitis. Anot jo, reikėtų išsiaiškinti, kokių problemų patyrė kaimynai įsikurdami, nes parduodantieji sklypus kai kuriuos dalykus stengiasi nuslėpti. Taip pat svarbu žinoti, kokia aplinkinių sklypų vertė, nes siūlomo pirkti sklypo kaina gali būti dirbtinai pakelta. Pateikta informacija apie tai, ar lengva pasiekti miestą, ar nebūna didelių transporto spūsčių, taip pat gali būti neteisinga. Pasikalbėjus su kaimynais, galima sužinoti, ar tai – saugi vieta, ar aplink yra daug nuolatinių gyventojų, jei sklypas perkamas sodininkų bendrijoje.
Arčiau centro, mokyklos ar parko
Vienas iš svarbiausių klausimų – ar investuoti į brangesnę žemę arčiau miesto centro, ar rinktis tolėliau esančias vietas. „Nors atstumas iki miesto širdies yra svarbus, jis neturėtų būti pats svarbiausias dalykas. Daug svarbiau – patogus susisiekimas. Didelis privalumas – gerai išplėtota viešojo transporto sistema ar patogus susisiekimas nuosavu transportu, – sakė pašnekovas. – Puiku, jei netoli yra parduotuvė, o vaikams nereikia toli važiuoti iki darželio ar mokyklos, galima išeiti pasivaikščioti po mišką ar parką. Ypač gerai, kai šalia nėra judrių, neramių vietų, magistralinių kelių, geležinkelių ar oro uosto.“
R.Povilaitis pabrėžė, kad labai svarbu, jog nebūtų papildomų problemų norint prisijungti prie elektros, dujų tinklų. Didelis privalumas – galimybė prisijungti prie miesto vandens, kanalizacijos sistemos.
Parengta pagal manonamai.lt inf.
