Bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse – finansų ir darbo rinkose. Pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36% pirmaujančių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgiant į Baltijos jūros regioną Lietuvai būtina pasitempti ir tęsti reformas.
„Labiausiai bendrą verslo aplinkos palankumą smukdantis finansų rinkų vertinimas per metus padidėjo nuo 3,6 iki 4 balų, o situacijos darbo rinkoje – nuo 5,4 iki 5,9 balo. Tai reiškia, kad nuo šiol Lietuva pagal finansų rinkų vertinimą yra tarp 60 proc. pirmaujančių šalių pasaulyje. Pagal likusius 9 rodiklius Lietuva yra tarp 40 proc. pirmaujančiųjų arba užima dar aukštesnę poziciją. Kita vertus, pasaulio kontekste Lietuva atrodo geriau nei Baltijos jūros regione“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Pagal „Swedbank“ sudarytą Baltijos jūros regiono indeksą (Baltic Sea Index - BSI), Lietuva, surinkusi vidutinį 6,4 balą iš 10 galimų ir užėmusi 7 vietą iš 11 šalių regione, lenkia Latviją, Lenkiją, Rusiją ir Ukrainą, tačiau atsilieka nuo keturių Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos. Pirmaujančios Suomijos palankumo verslui indeksas siekia 9,2 balo, o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos – 3,9 balo. Estija, surinkusi 7,4 balo, reitinge yra šešta, Latvija su 6,3 balo – aštunta.
Lietuva nuo pirmaujančių valstybių regione mažiausiai atsilieka pagal sąlygas verslumui ir mokesčių aplinkos palankumą. Pagal šias sritis Lietuva yra 5-6 vietoje regione ir tarp 30 proc. geriausias sąlygas verslumui ir tarp 40 proc. palankiausią mokesčių sistemą turinčių valstybių pasaulyje.
Aukščiausius balus Lietuva gavo švietimo (8,2), inovacijų klimato (7,4), salygų verslumui (7.2) ir valdymo (7) srityse, kuriose yra tarp penktadalio – trečdalio pirmaujančių valstybių pasaulyje. Kita vertus, Baltijos jūros regione Lietuva yra artima vidurkiui švietimo srityje, o inovacijų klimatas, valdymas ir situaciją darbo rinkoje lenkia tik tris šalis. Pagal finansų rinkų funkcionavimą nenusileidžiame tik Rusijai ir Ukrainai.
Kita vertus, anot V. Šečkutės, yra pagrindo manyti, kad žemas finansų rinkų rodiklis, daugiausiai pakilęs dėl išaugusio rizikos kapitalo ir paskolų pasiekiamumo ir pagerėjusių sąlygų finansuoti veiklą išleidžiant akcijas arba obligacijas vietinėje rinkoje, gerės ir ateityje. Potencialą kilstelti šį rodiklį turi ne tik gerėjančios kreditavimo sąlygos, bet ir „Invegos“ kuriami rizikos kapitalo fondai „Seed“ ir „Start-up“ bei įsteigtas Baltijos inovacijų fondas.
Žemą darbo rinkos rodiklį taip pat būtų galima padidinti, jei būtų padidintas darbo santykių lankstumas. „Pradėtos struktūrinės reformos aukštojo mokslo, darbo santykių liberalizavimo ir kovos su šešėline ekonomika srityje yra neabejotinai tinkama kryptis gerinant verslo aplinką ir kuriant sąžiningesnę konkurencinę aplinką. Tačiau struktūrinės reformos rezultatai nėra pajuntami iškart – net jei pokyčiai yra teigiami, prie jų prisitaikyti reikia laiko. Todėl ypatingai svarbus šių reformų tęstinumas ir nuoseklumas, kuris ateityje leis pamatyti ir konkrečius rezultatus“, – teigė V. Šečkutė.
Tai, jog šios struktūrinės reformos yra reikalingos rodo ir „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Lietuvos švietimo sistemos aukštą balą lemia ne švietimo sistemos kokybė, bet didelė studijuojančiųjų dalis. Žemas darbo rinkos rodiklis galėjo ūgtelėti dar sparčiau, jei būtų didėjęs ne tik darbo jėgos aktyvumas ir produktyvumas, bet ir darbo rinkos efektyvumo rodiklis, kuris per metus suprastėjo.
V. Šečkutės teigimu, taip pat naudinga suprasti, kad nieko nedarymas neužtikrina stabilios verslo aplinkos. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti mokesčių politikos rodiklį. Esminių pokyčių čia per metus neįvyko, tačiau balas sumažėjo nuo 6,7 iki 6,1. Taip atsitiko todėl, kad kai kurios kitos valstybės šią sritį per metus patobulino.
„Vertinant mokesčių sistemą svarbus ir jos stabilumas, taigi pokyčiai turėtų būti sisteminiai. Lietuvai vertėtų pagalvoti apie aukštos mokestinės naštos darbui sumažinimą prarastas pajamas kompensuojant per turto mokesčius. Tai sumažintų darbo sąnaudų kaštus, pagerintų verslo aplinką ir taip paskatintų naujų darbo vietų kūrimą“, - sakė V. Šečkutė.
„Swedbank“ Baltijos regiono indeksas (BSI) sudarytas remiantis Pasaulio banko, „Transperancy International", Pasaulio ekonomikos forumo, KPMG, ILO ir INSEAD duomenimis, skelbiamas leidinyje „Baltic Sea Report". Jisskirtas regiono šalyse plėstis besirengiančiam verslui.
Baltijos regiono indeksas (BSI) skaičiuojamas atsižvelgiant į 10 skirtingų rodiklių, darančių įtaką verslo aplinkai: sąlygas verslumui, situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą, švietimą, valdymą, infrastruktūrą, logistiką ir inovacijų klimatą. Šalių pažanga vertinama visų kitų šalių kontekste. Taigi indeksas gali pablogėti,net jei situacija konkrečioje šalyse ir nesikeičia, bet pažangą padaro kitos šalys ir atvirkščiai. Skaičiuojant indeksą nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.
