Atsiskaitymas grynaisiais pinigais su tiekėjais ar užsakovais vėl tampa įprastu reiškiniu. Taip kai kurie verslininkai bando išvengti ne tik mokėjimo bankams už paslaugas, bet ir slėpti tikrąsias pajamas bei apsaugoti savo sąskaitas nuo "Sodros" įsiveržimo į jas. Įmonių kasų lėšos neretai skiriamos ir atlyginimams "vokeliuose" mokėti bei kitiems nelegaliems atsiskaitymams.
Nenorėjęs prisistatyti vienos įmonės darbuotojas LŽ pasakojo, kad Lietuvoje grynaisiais pinigais atsiskaitoma taip dažnai, jog tai griauna normalią konkurencinę verslo aplinką.
Pasak jo, verslininkai, dirbantys sąžiningai ir vykdantys visų sandorių grynųjų pinigų apskaitą pralaimi konkurentams, kurie tokių apskaitų neveda ir gali siūlyti mažesnes kainas. Pasak jo, pavyzdžiui, įrenginių aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės dėl kiekvieno kliento grumiasi mažindamos kainas. Tačiau kai kurie šios rinkos dalyviai, pašnekovo teigimu, pakiša koją savo konkurentams siūlydami paslaugas mažesnėmis kainomis nei patiriamos realios sąnaudos. Esą vieša paslaptis, kad kai kurios įmonės įvairias paslaugas atlieka niekur jų nefiksuodamos, taigi atsiskaito nelegaliai.
Pašnekovo teigimu, tokias paslaugas teikiančių kai kurių įmonių darbuotojai oficialiai gauna tik minimalius atlyginimus, o jų darbo kainą atpigina už darbo rezultatus mokamas atlygis "vokelyje", be to, valstybei nemokant jokių mokesčių.
Prieš porą mėnesių apie panašias problemas LŽ guodėsi ir smulkūs prekybininkai gėlėmis. Pasak jų, šioje srityje realių pajamų slėpimas ir atsiskaitymas grynaisiais pasiekė tokį mastą, kad esą kai kurie importuotojai įvežamą iš užsienio produkciją visus metus siūlo pirkti tik be jokių oficialių dokumentų - neva "vienos sąskaitos-faktūros užtenka visus metus".
Buhalterinės apskaitos paslaugas įmonėms teikiančios bendrovės šia tema bendrauti su žiniasklaida nelinkusios. Tik vienas LŽ kalbintas buhalterių vadovas, atsisakęs prisistatyti, buvo kiek atviresnis. Pasak jo, per krizę finansinių sunkumų spaudžiami kai kurie verslininkai savo pinigus iš sąskaitų išgrynino pirmiausia todėl, kad jie nebūtų areštuoti arba iš jų "Sodra" nenusiskaičiuotų "netyčia" daugiau nei reikia. O seife turimiems gryniesiems pinigams nejučiomis užauga neapskaitytų lėšų "barzda".
Siekiant, kad verslo savininkai nepiktnaudžiautų įmonių kasų lėšomis, kurias buvo linkę naudoti kaip beprocentes paskolas, Vyriausybė nuo pernai metų liepos pakeitė Kasos darbo organizavimo taisykles, pagal kurias už paimtus pinigus iš kasos įmonės mokesčių administratoriui privalo atsiskaityti kas mėnesį.
Tačiau, pasak ekspertų, tai nesuveikė kaip griežtinanti priemonė, o tik padidino fiktyviai sukurtos dokumentacijos kiekį.
"Sodra" suskaičiavo, kad pernai negavo 17 proc. planuotų pajamų. Preliminariais duomenimis, fondo pajamos pernai buvo 11,269 mlrd. litų - 2,329 mlrd. litų mažesnės nei planuota. Vien gruodžio mėnesio "Sodros" biudžeto pajamos buvo 1,053 mlrd. litų - 328,6 mln. litų (23,8 proc.) mažesnės nei planuota.
Spaudžia mokesčiai, vagia "Sodra"
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika LŽ pripažino, kad nelegali grynųjų pinigų naudojimo praktika leidžia kai kurioms įmonėms atpiginti prekes ir paslaugas. "Šis reiškinys būdingas ne visam sektoriui, o tik tiems, kurių klientai yra fiziniai asmenys. Pavyzdžiui, pirkdamas paslaugą ar prekę statybų ar automobilių remonto sektoriuose įmonės savininkas, kuriam nereikia sąskaitų, dažniausiai perka kaip asmuo ir jam pasiūloma kaina be mokesčių. Žmogus sutaupo apie penktadalį pirkinio sumos. Taip prekės ir paslaugos parduodamos pigiau, be to, taip konkuruojama rinkoje", - neslėpė verslininkų atstovas.
G.Romeika tvirtino, kad vykdyti neįtrauktus į apskaitą atsiskaitymus tarp verslo įmonių esą nelabai apsimoka, nes sąskaitose užskaitytą pridėtinės vertės mokestį (PVM) vėliau galima susigrąžinti.
"Grynaisiais pinigais įmonės tarpusavyje pradėjo disponuoti tikrai ne iš gero gyvenimo. Pirmiausia, tai atsirado iš poreikio - kai verslininkas verslininką "užlaužia" grąžinti skolą, o įmonei pinigų neturint tokią atsakomybę prisiėmę savininkai iš nežinia kur gavę pinigų juos grąžina grynaisiais. Kita priežastis, kad sutrikus atsiskaitymams tarp verslo, PVM sumokėti reikia, nesvarbu, ar pajamos gautos, ar ne. "Sodra" šiuo metu verslininkams yra pats didžiausias baubas, nes ji be jokių sentimentų pateikia inkasinius pavedimus ir iš sąskaitų nurašo sumas pinigų. Bjauriausia šitoje situacijoje tai, kad "Sodra" nurašo daugiau nei priklauso mokėti, motyvuodama, esą anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų mokėti. Todėl siekiant išvengti tokių inkasinių pavedimų, geriausia įmonės pinigus laikyti ne sąskaitoje, o seife", - pažymėjo pašnekovas.
Padidėjo ir grynųjų, ir dokumentacijos
Advokatų kontoros "Marcinkevičius, Čaikovskis ir partneriai JURIDICON" advokatas Laimonas Marcinkevičius LŽ sakė, kad nors prieš pusmetį įsigaliojusiais kasos darbo organizavimo taisyklių pakeitimais siekta užkirsti kelią situacijoms, kai įmonės apskaitoje "kabo" didelės grynųjų pinigų sumos, kurios metų metus negrąžinamos nei į įmonės kasą, nei į jos banko sąskaitą. Tačiau šios taisyklių pataisos iš esmės situacijos nepakeitė.
"Jeigu įmonei reikia išduoti grynuosius pinigus atskaitingam asmeniui, ji ir toliau juos išduoda. Tačiau įmonė kas mėnesį yra priversta įforminti nepanaudotų lėšų grąžinimą į kasą, o po to juos ir vėl išduoti, netgi tuo atveju, jeigu lėšos atskaitingam asmeniui ir toliau yra reikalingos. Taigi įmonių buhalteriai yra priversti pildyti papildomus dokumentus, o faktinė situacija lieka ta pati. Netgi tuo atveju, jeigu iki taisyklių sugriežtinimo iš įmonės kasos lėšos buvo išimtos be aiškaus pagrindo, dokumentaciją įmonė stengsis sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau tai toli gražu neišspręs problemos. Be abejo, per mokestinį patikrinimą tokiai įmonei gali būti sudėtinga įrodyti, kad lėšos buvo išmokėtos būtent dėl įmonės, o ne dėl lėšas gavusio asmens interesų", - aiškino L.Marcinkevičius.
Pasak teisininko, taisyklių sugriežtinimas nepadėjo išspręsti ir kitų su grynųjų pinigų išdavimu susijusių problemų. "Pavyzdžiui, gana dažnos situacijos, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas negrąžina įmonei jam kaip atskaitingam asmeniui išduotų grynųjų pinigų. Tokiu atveju, jeigu negrąžinta pinigų suma viršija vidutinį mėnesinį darbuotojo atlyginimą, įmonė jos negali išskaityti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir įmonei lieka tik kreiptis į teismą. Todėl siekiant išvengti tokių situacijų, įmonėms reiktų labiau kontroliuoti atskaitingiems asmenims išduodamas sumas", - pabrėžė pašnekovas.
Daugėja pažeidimų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda LŽ sakė pastebintis, kad Vyriausybės nutarimas dėl griežtesnių kasos darbo organizavimo taisyklių padidino drausmę tvarkant buhalterinę apskaitą. "Vis dėlto buvo nustatoma ir pažeidimų. Pavyzdžiui, atlikus vienos interneto paslaugas teikiančios įmonės patikrinimą nustatyta, kad bendrovės vadovo, kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei siekia beveik 650 tūkst. litų, taip pat bendrovės vadovui dar buvo iš įmonės kasos išmokėta daugiau nei 126,5 tūkst. litų grynųjų pinigų bei iš įmonės valiutinės sąskaitos išduota beveik 5,5 tūkst. litų. Šiuo atveju asmuo neatsiskaitydavo buhalterijai kas mėnesį. Taip pat patikrinus stomatologijos paslaugas teikiančią įmonę nustatyta, kad atskaitingi asmenys yra paėmę iš įmonės kasos apie 11 tūkst. litų, tačiau kas mėnesį neatsiskaito su buhalterija ir negrąžina nepanaudotų pinigų, atsiskaito kas 2 arba 3 mėnesius", - dėstė atvejus D.Daugirda.
Iš viso VMI už kasos operacijų tvarkos pažeidimus per 2008 metus surašė 600 Administracinės teisės pažeidimo protokolų, per 2009 metus - 1067. "Per tikrinimus pastebėta, kad įmonių kasose sukaupiamos lėšos neretai atskaitingiems asmenims išduodamos ilgam, faktiškai neribotam laikotarpiui arba skolinamos kaip beprocentės paskolos. Po tikrinimų daugeliu atvejų mokesčių mokėtojams buvo nurodyta nuo paskolintų lėšų skaičiuoti palūkanas. Pernai po atliktų kontrolės veiksmų mokėtinų mokesčių suma išaugo maždaug 6,7 mln. litų, papildomai mokesčių mokėtojai turėjo sumokėti 0,7 mln. litų mokesčių", - sakė jis.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
