Šios išvados pristatytos trečiajame kasmetiniame audito, mokesčių ir konsultacijų kompanijos „KPMG Baltics“ tyrime „Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos kainų pokyčiams“, kurio tikslas – įvertinti, kokią įtaką energijos kainų pokyčiai turi Lietuvos įmonių sąnaudoms ir pelningumui.
KPMG skaičiuojamo Lietuvos verslo energetinio pažeidžiamumo indekso (BEVI), kuris apskaičiuojamas įvertinus įmonių grynąjį pelną bei sąnaudas energijos ištekliams, reikšmė pernai paaugo, o tai reiškia stipresnį įmonių imunitetą energijos išteklių kainų pokyčiams.
„Mūsų tyrimas parodė, kad net ir nuolat brangstant energijos ištekliams, Lietuvos įmonės sugeba mažinti šių išteklių kainų įtaką veiklos rezultatams. Tai lėmė ne tik gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai, bet ir efektyvesnis energijos išteklių naudojimas. Pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2009 metais, Lietuvos įmonės vienam litui pajamų uždirbti sunaudojo 15–20 proc. mažiau energijos išteklių – tai rodo, kad ekonominis sunkmetis privertė Lietuvos verslą dirbti efektyviau ir racionaliau naudoti kurą, šilumos ir elektros energiją“, – pabrėžė „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Įvertinus pagrindinius Lietuvos ūkio sektorius, nustatyta, kad, kaip ir praėjusiais metais, pažeidžiamiausi yra statybos, transporto bei žvejybos ir miškininkystės sektoriai, o atspariausi energijos išteklių kainų augimui – paslaugų ir prekybos sektoriai.
Palyginti su praėjusių metų tyrimo rezultatais, energetinis pažeidžiamumas transporto bei pramonės sektoriuose padidėjo, o statybos, žvejybos ir miškininkystės, prekybos ir paslaugų sektoriuose – sumažėjo.
Nors Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir mažėjo, prognozuojama, kad ateityje gerokai brangstant energijos ištekliams šis rodiklis vėl gali prastėti.
„Nerimą kelia prognozės dėl energijos išteklių brangimo – pavyzdžiui, „The Economist Intelligence Unit“ skelbia, kad artimiausiais metais energijos ištekliai kasmet gali brangti po 15–20 proc. Staigūs kainų šuoliai gali būti rimtas išbandymas Lietuvos verslui, todėl įmonės ir toliau privalo ieškoti būdų, kaip mažinti sąnaudas energijos ištekliams“, – teigė R. Kasperavičius.
KPMG analitikai tyrime taip pat apskaičiavo, kad priklausomai nuo galimo energijos išteklių brangimo scenarijaus (optimistinio, realistinio ar pesimistinio), dėl padidėjusių sąnaudų energijos ištekliams pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 0,9 iki 2,8 mlrd. litų tikėtino pelno.
