Jungtinėje Karalystėje veikiančių nusikalstamų grupuočių, besiverčiančių fiktyvių santuokų organizavimu, akiratyje dažnai atsiduria lietuvaitės. Pastaruoju metu pagausėjus tokių santuokų, nemažai „nuotakų“ bei „jaunikių“ atsidūrė už grotų.
Nors paprastai fiktyvių vestuvių organizavimu užsiimantys „piršliai“ ieško nuotakų, prieš porą mėnesių už grotų pateko tokių „piršlių“ apvesdintas jaunikis iš Lietuvos – Andrejus Tkaličius (25 m.). Trylika mėnesių laisvės atėmimo gavęs jaunas vyras prisipažino bandęs apgauti Didžiosios Britanijos teisėtvarką ir pažeisti imigracijos įstatymus.
Šiaurės Londone padavėja įsidarbinusi uzbekė Munirhan Nizamova (35 m.) pasiliko Anglijoje, nors jos viza buvo pasibaigusi dar 2009 metais. Tuomet nelegalė sukruto ieškoti būdų, kaip išvengti priverstinio grįžimo namo. Būdą surado, tiesa, jis neišdegė, mat atlikusi 13 mėnesių bausmę, „nuotaka“ vis tiek bus deportuota į gimtąjį Uzbekistaną.
A. Tkaličius ir 10 metų vyresnė jo „būsimoji žmona“ M. Nizamova buvo sulaikyti, kai praėjusį lapkritį atvyko į civilinės metrikacijos biurą tartis dėl būsimų vestuvių datos. Patyrusiems darbuotojams iš karto į akis krito būsimųjų sutuoktinių elgesys – jiedu buvo labiau sutrikę negu laimingi ar įsimylėję. Pareigūnų rankose atsidūręs Lietuvos pilietis meluoti nė nebandė: „Žinau, kad Nizamova manęs nemyli“.
Dar prieš kelis mėnesius už grotų Kembridže sėdo ir lietuvė Agnė Marcinkevičiūtė (20 m.), kuri ketino sudaryto fiktyvią santuoką su Turkijos piliečiu Davutu Taikurtu (30 m.). Antrankiai abiem „vestuvininkams“ buvo uždėti pačiame registrų centre – prieš pat ceremoniją. Lietuvė ir turkas nuteisti kalėti po pusantrų metų.
Verbavo lietuves
Nemažai lietuviškų pavardžių turėtų būti iškelta į dienos šviesą šiuo metu nagrinėjamoje trijų pakistaniečių, užsiemusių fiktyvių santuokų organizavimu, baudžiamojoje byloje. Trijulė iš Esekso, kaip įtariama, mažiausiai kelias dešimtis trečiųjų šalių piliečių – daugiausia savo tėvynainių iš Pakistano – apvesdino su moterimis iš Rytų Europos. Didžioji dalis „nuotakų“ buvo lietuvės.
Saidas Afridis (63 m.), Ajazas Ghuris (48 m.) ir Mianas Hanifas (52 m.), nusikalstamą veiką pradėję 2009-ųjų sausį, galėjo ir toliau sėkmingai pelnytis iš fiktyvių santuokų, tačiau S. Afridis susipyko su sėbrais ir pats išdavė šią gerai organizuotą gaują.
Teisme paaiškėjo, jog tie trys pakistaniečiai ne tik surasdavo nuotakas, bet ir padirbdavo reikalingus dokumentus, pasus, parūpindavo nuotraukų ir kitų įrodymų, reikalingų įtikinti pareigūnams, kad būsimieji jaunavedžiai tuokiasi iš meilės, o ne dėl naudos. Teisinius dokumentus „suorganizuodavo“ M. Hanifas, kuris dirbo advokatų kontoroje.
Kai pakistanietis Mumtazas Ahmedas pasiteiravo, ar yra būdų jam likti šalyje pasibaigus vizai, ši trijulė pasiūlė du būdus – prašyti prieglobsčio arba susituokti. Tautiečių patartas M. Ahmedas nusprendė rinktis paprastesnį ir greitesnį, tiesa, brangesnį, būdą – santuoką. Už tai iš jo buvo pareikalauta net 8000 svarų sterlingų. Pusė šių pinigų turėjo tekti aferai pasiryžusiai ir praturtėti trokštančiai „nuotakai“, kita pusė – „vedybų“ organizatoriams.
Išdavė nuotraukos
Dar mažiausiai 15 lietuvių moterų už trečiųjų šalių piliečių „ištekin“ arba ketino „ištekinti“ Anglijoje įsikūrusi ir dešimtis tūkstančių svarų iš fiktyvių vedybų uždirbusi čigonų pora. Čekijos čigonas Milanas Cina (38 m.) ir jo sugyventinė Lenkijos čigonė Andželina Surmaj (30 m.) įkliuvo dėl kvailos savo klaidos. Šiedu fiktyvių vedybų organizatoriai stengėsi apgalvoti kiekvieną smulkmeną, tik nenumatė vienos detalės, o tai juos ir išdavė. Kiekvieną kartą prieš fiktyvias vestuvių ir po jų Milanas su Andželina padarydavo bent po keletą „laimingos poros“ nuotraukų – kad vėliau būtų galima patvirtinti vestuvių tikrumą. Kai policija ėmė įtarti, kad dalis santuokų yra fiktyvios, tos nuotraukos pakliuvo į pareigūnų rankas. Atidžiau jas panagrinėjus pastebėta, kad daugelyje jų, šalia „jaunųjų“, dažniausiai antrame plane, užfiksuotas ne kas kitas, o pats M. Cina...
Sulaikius M. Ciną paaiškėjo ir visas gudriai apgalvotas fiktyvių vedybų verslas. Keturių vaikų motina A. Surmaj į Angliją atvyko prieš 12 metų ir joje kurį laiką gyveno nelegaliai, o kai Lenkija buvo priimta į Europos Sąjungą, nusprendė imtis neteisėto biznio. Gyvendama iš pašalpų už vaikus, Andželina Surmaj „nuotakų“ ieškodavo prie mokyklos, kurioje jie mokėsi. Ji prisiartindavo prie moterų – dažniausiai vienišų motinų iš Rytų Europos – ir pasiūlydavo joms 5000 svarų sterlingų už fiktyvią santuoką. Kai kurios moterys jau buvo ištekėjusios savo gimtosiose šalyse, tačiau Milanui su Andželina tai mažai rūpėjo. Naujaisiais „jaunikiais“ dažniausiai tapdavo Nigerijos piliečiai. Vestuvinius drabužius, automobilius ir kitus reikalingus vestuvių atributus parūpindavo „vedybų“ organizatoriai.
M. Cina ir A. Surmaj pripažino savo kaltę dėl 5 fiktyvių santuokų, kurias suorganizavo ir iš kurių uždirbo bemaž 26 000 svarų sterlingų. Nors ir nepavyko įrodyti, teisėsaugininkai nė neabejoja, kad fiktyvių vedybų, prie kurių ši čigonų pora bus pridėjusi ranką, yra gerokai daugiau – maždaug 44. Beje, pati Andželina Surmaj sudarė fiktyvią santuoką, pasinaudodama padirbtu Čekijos pasu. Taigi A. Surmaj nuteista kalėti 3 metus ir 8 mėnesius, jos bendrininkas M. Cina – net 5 metus.
Tuokia kunigai
Tirdami A. Surmaj ir M. Cinos bylą, teisėsaugininkai išaiškino dar vieną nusikaltusį ir iš fiktyvių santuokų praturtėjusį asmenį – žemiškoms pagundoms pasidavusį kunigą Kenoną Magumbą (58 m.), kilusį Iš Ugandos. Iš pradžių jis buvo apklaustas kaip liudininkas M. Cinos ir A. Surmaj byloje. Netrukus paaiškėjo, jog kunigas K. Magumba pats dalyvavo sudarant net 28 fiktyvias santuokas. Daugiausia tarp fiktyviai sutuoktųjų – vyrai iš Nigerijos ir moterys iš Lietuvos bei Latvijos. Už šias santuokas minėtoji čigonų pora K. Magumbai sumokėjo 8300 svarų. Kai kuriais atvejais sutuoktuvių ceremonijos net nebūdavo – naujiesiems „sutuoktiniams“ tiesiog būdavo išduodami santuokos liudijimai. Įdomu, kad vieną moterį K. Magumba per tą pačią savaitę sutuokė su... dviem vyrais. Policijai vėliau jis teisinosi pamanęs, jog tai ne ta pati moteris, bet jos sesuo dvynė, o kad vardas tas pats, girdi, nieko keisto – juk kai kuriose Afrikos gentyse dvyniams atseit dažnai duodami vienodi vardai. Boltono karališkasis teismas K. Magumbą nuteisė kalėti 2 metus.
Tai ne pirmas kunigas, nuteistas už fiktyvių santuokų sudarymą. Kunigas Aleksas Barunas (61 m.) gavo 4 metus laisvės atėmimo už 360 fiktyvių santuokų sudarymą. Na o kunigo Brajano Šipsaido vadovaujama bažnyčia buvo tokia populiari, kad fiktyviai susituokti norinčios poros tiesiog rikiuodavosi prie jos durų. Pastarasis sudarė mažiausiai 200 fiktyvių santuokų ir už tai rudens pabaigoje išgirs nuosprendį.
Netinkami žiedai
„Mes dažnai matome būsimus sutuoktinius, kurie net negali vienas su kitu susišnekėti. Kai kurie būsimieji sutuoktiniai susitinka ir susipažįsta likus valandai iki ceremonijos. Kad ir pastarasis atvejis – sutrikusi lietuvė ir tamsiaodis pakistanietis, nepratariantys vienas kitam nė žodžio ir net vengiantys akių kontakto. Tai yra visiškas absurdas“, – britų žiniasklaidai sakė šiaurės vakarų Londono registrų centro vadovas Markas Rimeris. Pasak jo, iš 6 pastaruoju metu sudaromų santuokų turbūt net 4 būna fiktyvios. „Labai dažnai besituokiantieji, mėgindami užmauti vienas kitam žiedus, to padaryti niekaip negali, nes žiedai paprasčiausiai netinka – būna nupirkti vestuvių organizatorių prieš pat ceremoniją arba skolinami iš kitų porų. Vien Brente iš kasmet sudaromų 2000 santuokų 500 būna „dėl akių“, – atskleidė M. Rimeris. Taigi telieka pranešti apie įtartinas santuokas teisėsaugininkams . „Policijos darbo efektyvumas siekiant užkirsti kelią fiktyvioms santuokoms ir nubausti apgavikus iš tiesų smarkiai išaugo, vis dėlto policija niekada nesugebės sugauti visų apsimetėlių. Nemažai jų taip ir „praslysta“, – sakė M. Rimeris.
Neseniai Anglijos spaudoje nuskambėjo istorija apie tiesiog vestuvių ceremonijos viduryje sulaikytą ir antrankiais surakintą porą – balta nuotakos suknele vilkinčią lenkę Heleną Puchalską (20 m.) ir pakistanietį Asifą Ali (31 m.). „Kai pareigūnai ėmė juos apklausinėti, paaiškėjo, jog vyras net negali ištarti būsimos žmonos vardo ir nežino, kokiame mieste ji gimusi. Apie „nuotakos“ gimtąją Lenkiją jis tegalėjo pasakyti, kad ten šalta, daug miškų, o dažniausiai valgomas kumpis bei sriuba“, – atskleidė M. Rimeris. Būta atvejo, kai keletas porų, atėjusių registruoti santuokos, nežinojo, kas su kuo tuokiasi. „Kartą jauna lietuvė, paprašyta parodyti, kuris iš Nigerijos piliečių būsiantis jos vyras, pirštu bakstelėjo ne į tą žmogų“, – juokėsi M. Rimeris.
TIK FAKTAI
Internete gausu skelbimų, kuriuose už santuoką su trečiųjų šalių piliečiais siūloma nuo 3000 iki 6000 svarų sterlingų.
Liepos pabaigoje į vieną tinklalapį įdėtas skelbimas siūlo tekėti už Nigerijos piliečio, gyvenančio Ispanijoje. Atlygis – 2500 eurų. Išsiskirti galima tik po metų, bet, anot skelbimo autoriaus, kartu su tuo vyru nereikėsią nei miegoti, nei gyventi.
Fiktyvioms nuotakoms dažniausiai keliami minimalūs reikalavimai – amžius nuo 18 iki 35 metų, bent šiek tiek kalbėti angliškai.
Airijos Aukščiausiajam Teismui 2011 metais priėmus nutarimą, kad policija neturi teisės sustabdyti trečiųjų šalių ir Rytų Europos piliečių santuokų, Airijoje fiktyvių vestuvių padaugėjo dvigubai. Dažniausiai „sutuoktinių“ ieško Pakistano piliečiai (2011 metais sulaikytas 191 vyras ir 19 moterų), nigeriečiai (75 vyrai ir 42 moterys), brazilai (66 moterys ir 31 vyras), Indijos piliečiai (13 moterų ir 64 vyrai), Bangladešo piliečiai (viena moteris ir 51 vyras).
Dažniausiai fiktyviomis nuotakomis tampa lietuvės ir latvės. Trečiojoje vietoje – lenkės, o ketvirtosios – čekės bei slovakės.
G. Poteliūnaitė
