Ilgiau nei pusmetį verslo įtaką politiniams procesams tyręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atsakingoms institucijoms pateikė rekomendacijas iš tyrime minimų verslo koncernų susigrąžinti iš valstybės galimai pavogtus milijonus.
Tyrimo ėmėsi dar pernai
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti, kiek mokesčių „VP Market“ (dabar „Vilniaus prekyba“) grupės įmonės galėjo nuslėpti, naudodamosi „MG Baltic“ ryšiais su VMI darbuotojais. Taip pat komitetas rūpinasi, kad būtų atlyginta galimai valstybei padaryta žala.
VMI plačios apimties tyrimą dėl „VP Market“ ir „MG Baltic“ pradėjo dar 2017 m. liepą. Įmonės ne tik tirtos kompleksiškai, bet ir atlikti pakartotiniai tyrimai, iki tol vykdyti tarnybai vadovaujant Dainorui Bradauskui (vadovavo 2015–2017 m.).
NSGK išvadose akcentuojama, kad, kilus įtarimui dėl mokesčių vengimo, „VP Market“ bandė pasinaudoti „MG Baltic“ įtaka VMI. 2015 m. rugpjūtį tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis susitiko su D. Bradausku ir aptarė VMI atliekamos „VP Market“ grupės veiklos mokestinės analizės rezultatus. Tąkart jiedu sutarė, kad VMI vadovas kuruos analizės eigą, o jos rezultatus perduos R. Kurlianskiui, kuris informuos „VP Market“ atstovę.
VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorė Vaimira Jakienė teigė, kad kol kas anksti kalbėti apie mokesčių sumas, kurias galima nuslėpė „VP Market“, tačiau jos tikrai nemenkos.
„Dalis patikrinimų jau yra baigti. Jų metu priskaičiuotos reikšmingos mokesčių sumos, bet detalesnės informacijos negalima teikti. Patys reikšmingiausi patikrinimai tikrai yra šiandien tęsiami ir mes labai džiaugiamės, kad pradėtas daugiašalis patikrinimas su kitų šalių mokesčių administratoriais“, – tv3.lt kalbėjo V. Jakienė.
Komiteto duomenimis, taip „MG Baltic“, pasinaudodama savo ryšiais VMI, padėjo „VP Market“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.
Laimėjo konkursų už šimtus milijonų eurų
Kaip ištyrė NSGK, „MG Baltic“ palaikė glaudžius santykius su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka ir įmonės „Kauno tiltai“ vadovu N. Eidukevičiumi. Koncerno valdoma „Mitnija“ kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ organizuotų viešųjų pirkimų už daugiau nei 1 mlrd. litų (su PVM) (apie 290 mln. eurų).
2009–2016 m. „Mitnija“ kartu su partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtų viešųjų pirkimų konkursus už 100 mln. eurų (su PVM).
NSGK Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) siūlo atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių 2008–2016 m. laimėtų viešųjų pirkimų analizę, patikrinti, ar sandoriai buvo teisėti, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą ir inicijuoti procesus dėl žalos atlyginimo.
Tačiau VPT vadovė Diana Vilytė portalui tv3.lt yra sakiusi, kad „Mitnija“ neišsiskiria iš kitų statybos įmonių, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
„Matom tas tendencijas dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Jiems sekėsi sveikatos srityje, tame sektoriuje. Čia tokia bendra viešųjų pirkimų bėda. Kai rangovai pramina takelius, užsimezga kontaktai, paskui vyksta viešieji pirkimai ir suderinama taip ir anaip. Kartais Lietuvoje, ne paslaptis, vyksta susitarimai. Vieni sako – mes eisim į tą konkursą, kiti į kitą. Pasidalina rinka, projektais. Vieni sako mes imsim sveikatą, tada konkurencija tarsi imituojama“, – tv3.lt pasakoja D. Vilytė.
Plačiau NSGK siūlymą VPT komentuoti galės tik Seimui išvadas patvirtinus.
Nesąžiningas verslas užsakymų negaus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis Vytautas Bakas juokiasi, kad viešuosiuose pirkimuose viskas vyksta teisėtai tik formaliai, o tada regime stebuklus, kai iki tol konkursų nelaimėjusi įmonė gauna užsakymų už milijardus litų.
„Visi, kurie daro politinę įtaką, eina per viešųjų pirkimų konkursus. Tai yra faktas, nes kitaip būti negali. Yra cinikų, pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“, kuriems viešųjų pirkimų nereikia. Jie pažaidžia tenisą ir ten vyksta „konkursai“. Mes žinome, kad formaliai viskas teisėta, bet, jei privačiai įmonei būtų padaryta žala, tai ta įmonė tikrai nesitaikstytų su tuo, kad neatlyginama. Jei valstybei padaroma žala, visi stebisi, kaip galima ją atlyginti“, – tv3.lt sakė V. Bakas.
Parlamentaras teigė prieš pateikdamas išvadas konsultavęsis su bendrapartiečiu Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu. Šis patikino ketinantis sutelkti valstybei tarnaujančius geriausius teisininkus, energetikos ekspertus ir ekonomistus, kad būtų tiksliai paskaičiuota, kiek žalos valstybei padarė „LEO LT“ projektas.
„Tie veikėjai, kurie metų metus valosi į kojas į viešą interesą, mano įsitikinimu, ir tam pritaria komitetas, negali gauti jokių valstybinių užsakymų, ypač strateginės reikšmės objektuose. Tie, kurie naudojasi mūsų visų sukuriama verte, jie neturi gauti iš valstybės nieko. Tai žinutė visam verslui: jeigu bus taip nesąžiningai elgiamasi su valstybe, tikrai toks verslas valstybės užsakymuose nepageidaujamas“, – kalbėjo V. Bakas.
Procesas gali užtrukti metų metus
Tačiau teisininkas Valdemaras Bužinskas nelinkęs skubotai teigti, kad valstybei pavyks susigrąžinti kažkokius pinigus, nes net neaišku, ar bent centas iš valstybės pavogtas.
„Faktai turėtų būti patikrinti. Pirmiausiai jie turėtų būti išaiškinti, kokie jie yra iš tikrųjų, koks mastas, po to reikia tirti, ar tai baudžiamojo proceso pagrindu, ar civilinės teisės pagrindu. Tai yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas procesas, nes teisingumą pas mus vykdo tik teismas. Visais atvejais išieškant žalą turi būti teismo sprendimas“, – tv3.lt sakė V. Bužinskas.
Teisininko manymu, vienareikšmiškai atsakyti, pavyks ar nepavyks atgauti kažkokias lėšas yra sudėtinga.
„Jeigu padaryta nusikalstama veika, tada turi būti baudžiamosios bylos. Jeigu žala padaryta, kurią galima grąžinti ar kompensuoti civilinio proceso tvarka, tada civilinės bylos, ginant viešąjį interesą. Nemanau, kad tas procesas gali būti trumpas. <...> Kiek viešoje erdvėje matau, tyrimo mastas yra didelis, o žala nėra tiesiogiai apčiuopiama. <...> Netgi negalėčiau pasakyti, ar tikrai tokia žala padaryta“, – svarstė V. Bužinskas.
Vis dėlto teisininkas nemano, kad V. Bakas, teigdamas, kad valstybei pavyks susigrąžinti pinigus, nusiteikęs pernelyg optimistiškai. Jo teigimu, jei netiki, kad pavyks, kam tada išvis pradėti.
