Šių metų pirmąjį ketvirtį įmonių patirti nuostoliai nėra netikėti, mat juos lėmė tiek pasaulio, tiek šalies ekonominiai veiksniai, bet, palyginti su metų pabaiga, jie sumažėjo. Tuo metu pramonininkai teigia jau pasiekę dugną - lyg ir nebėra kur žemiau kristi.
Statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 35,6 mlrd. litų. Tai 26 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ir beveik 30 proc. mažiau negu ketvirtąjį ketvirtį.
Šių metų sausį-kovą įmonių nuostoliai siekė 140,7 mln. litų. Tačiau, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, jie sumažėjo beveik 90 procentų. Ypač ryškiai nuostoliai sumažėjo pramonės sektoriuje - apie 80 procentų. Statybos ir prekybos įmonės patyrė nuostolių, o nekilnojamojo turto sektorius turėjo pelno, nors 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį irgi buvo nuostolingas.
O štai energetikos sektoriaus pelnas pakilo daugiau kaip dvigubai. Vidutinis įmonių pelningumas buvo neigiamas ir sudarė minus 0,4 procento. Nuostolingiausios - apgyvendinimo (42 proc.), vandens ir oro transporto (25 proc.) įmonės. Pelningos išliko telekomunikacijų (12 proc.), energetikos (9 proc.) ir nekilnojamojo turto (4 proc.) bendrovės.
Pelningai dirbusių įmonių dalis 2009 metų pirmąjį ketvirtį siekė 45 proc. - buvo 59 proc. mažesnė nei praėjusių metų sausį-kovą ir 51 proc. - ketvirtąjį ketvirtį.
Pagerėjimo dar nematyti
Komercinio banko "Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė LŽ aiškino, kad nors įmonės šių metų pirmąjį ketvirtį patyrė mažiau nuostolių nei praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, to dar negalima traktuoti kaip ekonomikos gerėjimo. Pasak jos, tai lėmė sezoniniai veiksniai.
"Jei palygintume pirmąjį ketvirtį su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, matytume, kad įmonių nuostoliai padidėjo. Tai gana logiški duomenys, nes ekonomikos kritimas yra didelis, smunka tiek vidaus paklausa, tiek išorinė. Šiuo metu verslas turi labai ribotas galimybes plėsti gamybą ar bandyti išlaikyti praėjusių metų lygį. Suprantama, vieni sektoriai yra jautresni nei kiti, tačiau sąlygos blogos visam verslui. Todėl sunku teigti, lyginant su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, kad matyti koks nors pagerėjimas", - apibendrino V.Klyvienė.
Pramonė jau dugne
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ sakė, jog pramonė visuomet buvo stabilesnė už paslaugų sektorių. Jis aiškino, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu paslaugos ir darbo užmokestis kilo sparčiau, tačiau per nuosmukį šiame sektoriuje lygiai taip pat jaučiamas ir didesnis kritimas.
"Per nuosmukį pramonės sektorius lieka stabilesnis, mažiau krenta ir darbo užmokestis. Daugelis pasaulio ekonomistų Lietuvos stiprybę sieja su stabilia pramonę. Tuo metu Latvijoje labiau išplėtotas paslaugų sektorius, todėl krizės laikotarpiu latviai dėl tokios rinkos struktūros smuko kur kas labiau. Manau, pramonė jau pasiekė dugną - kritimas stoja, išskyrus atskiras įmones, pavyzdžiui, tiekiančias produkciją statybų bendrovėms. Daugelis kitų pramonės įmonių vadovų teigia, kad gavusios kreditus iš bankų jos galėtų pradėti augti", - kalbėjo departamento direktorius.
Pasak S.Besagirsko, bevaisės pastangos gauti kreditų vis dar išlieka opiausia verslo problema. Jis guodėsi, kad kai kuriose užsienio valstybėse bankai ne taip griežtai vertina verslo riziką. Pašnekovas pripažino, jog mūsų šalies ekonominės galimybės atsilieka, tačiau tikino, kad Lietuvos pramonė užsakymų turi, tik įmonėms trūksta apyvartinių lėšų.
Eglė KAPOČIŪTĖ
