Apklausos centre – euro įvedimas
Vykdant apklausas nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą Vokietijos įmonių kasmet teiraujamasi, ar Estija, Latvija ir Lietuva turėtų įsivesti eurą. Estija jau prisijungė prie euro zonos 2011 metų pradžioje. Latvijos ir Lietuvos planai įsivesti eurą darosi vis labiau konkretesni. Latvijos vyriausybė planuoja prisijungti prie euro zonos 2014 metų pradžioje ir jau šių metų kovo mėn. pateikė prašymą Europos Komisijai ir Europos Centriniam bankui dėl euro įvedimo galimybės. Naujoji Lietuvos Vyriausybė neseniai paskelbė apie ketinimus įsivesti eurą 2015 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, šiemet vokiškų įmonių klausėme, ko jos tikisi iš planuojamo Latvijos ir Lietuvos prisijungimo prie euro zonos .
Pritaria euro įvedimui Lietuvoje ir Latvijoj
Paklausti apie euro įvedimo planus Latvijoje ir Lietuvoje, dauguma visų trijų šalių apklaustųjų pasisakė už. Praėjus dvejiems metams, kai euras buvo įvestas Estijoje, Vokietijos įmonių vadovai poveikį verslui vertina teigiamai. Šių metų optimistinis įmonių požiūris paneigia prieš metus vyravusią verslininkų nuostatą, kai 41 proc. apklaustų jokio poveikio savo verslui nejautė. Pagrindinės teigiamos euro įvedimo pasekmės: kainų skaidrumas, sumažėjusios administracinės išlaidos, supaprastintos buhalterinės procedūros ir sumažintas arba visiškai panaikintas pinigų pervedimo mokestis. Tik nedidelė dalis respondentų paminėjo neigiamas euro įvedimo puses – paaštrėjusią konkurencinę kovą ir gamybossąnaudų didėjimą. Atsižvelgdami į teigiamą patirtį 90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse Baltijos šalyse.
Dauguma Latvijos verslininkų taip pat teigiamai vertina euro įvedimo planus šalyje ir tik maža dalis –5 proc. pasisako prieš įvedimą. 8 proc. apklaustųjų pasisako už bendros valiutos įvedimą, tačiau mano, kad tai padaryti 2014 m. pradžioje būtų per anksti. Apklausos rezultatai dėl euro įvedimo Lietuvoje nesulaukė neigiamų balsų, tačiau trečdalis respondentų nepateikė jokių atsakymų.
Lietuvoje apklaustų įmonių nuomonė yra kritiškesnė, ypač atsižvelgiant į euro įvedimo laiką: daugiau nei ketvirtis apklaustųjų laiko euro įvedimą 2015 m. pradžioje nerealizuojamu tikslu.
Skirtingi įmonių lūkesčiai po euro įvedimo
Vertinant euro įvedimo įtaką verslui Lietuvoje ir Latvijoje, įvardijami skirtingi veiksniai. Latvijoje veikiančių įmonių požiūriu, sumažės administracinės, transakcijų išlaidos, teigiamai vertinamas valiutos rizikos eliminavimas, galintis daryti tiesioginę įtaką verslui. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2005 m. Latvijos latas ir nuo 2004 m. Lietuvos litas yra pririšti prie euro, todėl šis veiksnys turėtų turėti menką poveikį. Lietuvoje aktyviai veikiančios Vokietijos įmonės nurodo kitus veiksnius: transakcijų išlaidų mažinimą ir kainų skaidrumą. Remiantis Lietuvoje veiklą vykdančių Vokietijos įmonių apklausos duomenimis, euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką, taigi baiminamasi rinkos dalies praradimo. Šis faktorius Latvijoje ne toks svarbus. Čia labiausiai bijomasi perėjimo prie euro išlaidų. Atsižvelgiant į Estijos patirtį praėjus dvejiems metams po euro įvedimo galima tikėtis, kad Latvijos ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos turės teigiamų pasekmių verslui ir čia veikiančioms Vokietijos įmonėms Baltijos šalys taps dar patrauklesnės, o investavimo sąlygos užsienio investuotojams toliau gerės.
