Pastaruoju metu verslininkus traukia viena po kitos Lietuvoje vykstančios tarptautinės konferencijos ir verslo forumai. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kokią realią naudą iš tokių renginių gauna verslas.
„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas sako, kad informacine prasme profesiniai renginiai šiomis dienomis jau neturi tokios svarbos kaip anksčiau. Vis dėlto jie tampa vis patrauklesni.
„Viską galima daug greičiau ir patogiau surasti internete. Tačiau pastaruoju metu profesiniai renginiai tampa vis populiaresni. Panašiai kaip su kino teatrais – jiems prognozuota baigtis dėl DVD, interneto ir kitų namų pramogų technologijų, bet populiarumas kaip tik išaugo dėl jų socialinės reikšmės. Profesiniuose renginiuose verslininkai dalyvauja jau dėl kitų priežasčių, tokių kaip kontaktai su kolegomis, bendraminčiais ir draugais“, – kalba I. Laursas.
Verslininkams skirtus renginius jų dalyviai pradeda vertinti daugiau kaip pažintims naudingą erdvę, o ne žinių šaltinį. Čia svarbu rasti bendraminčių, pasisemti naujų idėjų, įkvėpimo, tad itin vertinamas laikas, skirtas bendrauti.
„Skiriame itin didelį dėmesį pokonferencinei veiklai. Tiek kavos pertraukos, tiek vakaras yra išnaudojami pažintims megzti, dalykams, kurie verslo partneriams sekasi arba ne, aptarti. Šiuo atveju svarbu skirti konferenciją nuo mokymų, į kuriuos susirinkę dalyviai įbėga ir išbėga ar būna juose neatsitraukdami nuo kompiuterių“, – sako renginių organizavimo įmonės „Small talk ideas“ vadovė Jurgita Tapinienė.
Pokyčiai rinkoje
Lietuvos verslo konferencijų rinka labai dinamiška: joje vis atsiranda pavienių renginių, kurie neišauga į tradicinius. Šis bruožas buvo itin ryškus iki krizės, kurią rinkos dalyviai pajuto labai stipriai. Kaip teigia J. Tapinienė, iki krizės tokias konferencijas rengė daug kas, nes atrodė, kad tai yra lengvas verslas – pasikvieti ką nors pakalbėti, visi bilietai išperkami, ir jau gauni pelną.
„Po krizės išliko tie, kurie į savo verslą žiūrėjo nuosekliai, dirbo su lektoriais, stengėsi parengti kokybišką programą. Geriau sekėsi tiems organizatoriams, kurie pelnė pagarbą ir renginius organizavo nuolat“, – sako J. Tapinienė.
Progreso konferencijos „Login“ idėjos autorius ir plėtotojas Arnoldas Rogoznij teigia, kad per krizę pokyčių rinkoje įvyko ne tik dėl bendrovių sprendimo apkarpyti lėšas įvairiems mokymams, bet ir dėl to, kad verslas išmoko atsirinkti, kas naudinga ir būtina darbuotojų tobulėjimui.
„Pagrindinė tendencija nuo 2008-ųjų yra renginių kokybė. Kokybiški renginiai nesunkiai surenka auditoriją, nesvarbu, kokia renginio kaina – tik 100 litų ar daugiau nei 2000 litų“, – tendencijas pristato A. Rogoznij.
Dabar konferencijose norima vertingai praleisti kelias dienas: svarbus ir jų turinys, ir poilsis, ir pažintys ar verslo kontaktai. Taip pat auga interaktyvumas, atsiranda daugiau gyvumo bei grįžtamasis ryšys su auditorija.
Tai skatina renginių organizatorius siūlyti sprendimus, kurie užtikrintų kokybišką dalyvavimą. Pavyzdžiui, „Lūžio taškas“ riboja konferencijos dydį iki 300 vadovų. Taip siekiama sudaryti dalyviams optimalias sąlygas bendrauti tarpusavyje bei pasikalbėti su pranešėjais. Sprendimų ieško ir didesnės konferencijos. Šiais metais „Login“ įdiegė naujovę – VIP bilietus. Su jais galima patekti į atskirą erdvę ir bendrauti su pranešėjais neoficialioje aplinkoje, vakarieniaujant.
Kitas svarbus Lietuvos verslo konferencijų rinkos bruožas – atvyksta vis „didesnio kalibro“ pasaulinės žvaigždės. Pastaraisiais metais savo žiniomis ir patirtimi dalijosi ne vienas Nobelio premijos laureatas ar aukščiausią vietą pasaulinio lygio sąrašuose užimantis pranešėjas. Šiemet rinką sudrebino ir tokios įžymybės kaip „Forum One“ kalbėjęs seras Richardas Bransonas ar „Login“ žvaigžde tapęs Steve‘as Wozniakas.
Nori pamatyti „gyvai“
Jei įdomu, vadovai turi visas galimybes išvykti į bet kurią konferenciją pasaulyje. Kaip jie atsirenka vertus dėmesio renginius? Dauguma verslininkų išskiria galimybę „gyvai“ pamatyti ir išgirsti lektorių, kurio veikla domisi.
„Dažnai vien pasiskaityti neužtenka, įkvepia gyvas asmenybės pasakojimas, klausimai iš auditorijos bei galimybė ko nors paklausti pačiam. Kai kam tai ir kontaktų mugė – bendravimas su kitais dalyviais. Kai pats rengiu seminarus investavimo tema, manau, kad didelė pridėtinė vertė yra seminaro dalyvių, ieškančių galimybių investuoti ir ieškančių investicijų, pažintis“, – sako investuotojas bei Verslo angelų fondo I partneris Algimantas Variakojis.
Charizmatiški lektoriai ne tik dalijasi žiniomis, bet ir stengiasi įkvėpti auditoriją. Uždegančiai ir įdomiai pateikiama jų patirtis dažnai paveikia stipriau nei tos pačios mintys, perskaitytos straipsnyje. Kartu traukia interaktyvumas. Galimybė aptarti rūpimus klausimus su verslo autoritetu yra bene didžiausias stimulas, atvedantis verslininkus į renginius.
„Vienas iš konferencijų tikslų yra pasidalyti sėkmės istorijomis, verslo receptais. Tai gera vieta ir kontaktams, užduoti pranešėjams vieną ar kitą klausimą. Tai skatina verslumą, ypač jei dalyviai bando tai, ką išgirdo, taikyti praktiškai. Tačiau yra ir tokių, kurie kaip amžini studentai tik dalyvauja“, – pastebi verslininkas Antanas Zabulis.
Pasikartojančios mintys
Dažniau lankantis verslo konferencijose galima pastebėti ir pasikartojimų. Verslininkai sako, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau tame čia nieko blogo.
„Aš asmeniškai nėjau į „Forum One“, nes esu skaitęs pranešėjų darbus – jų knygas, straipsnius. Nesitikėjau išgirsti ką nors naujo, nors tokiame renginyje būčiau dalyvavęs pirmą kartą. Anksčiau gyvai klausiausi tik Bodo Schaferio, kuris smarkiai nuvylė. Tai netaikoma I. Laursui, jis kas kartą pasako daug naujo. Kita vertus, po tokių renginių gana greitai galima susigaudyti pagrindines mintis, išsakytas forumų metu“, – teigia A. Variakojis.
Tai, kad galima išgirsti jau žinomus dalykus, pasak A. Zabulio, neretai dalyviui suteikia ir užtikrintumo. Pasitvirtinus, kad mąstoma panašiai kaip pranešėjai, taip pat galima likti patenkintam konferencija. Vis dėlto ilgainiui pradedama labiau atsirinkti, kur dalyvauti.
„Yra tame tiesos, jei ateini tik pasiklausyti, bet jei iš praėjusių renginių įgyvendinai ką nors praktiškai, jau keli aukštesnius reikalavimus rinkdamasis kur dalyvauti“, – kalba A. Zabulis. Subjektyvūs naudos matai
Įvertinti konferencijų naudą – nelengvas uždavinys. Tiesa, galima bandyti skaičiuoti, kiek naujų partnerių ar klientų pavyko rasti, kokie susitarimai pasiekti, o gal net vertinti pagal tai, kiek prekių ar paslaugų pavyko parduoti. Tačiau dažniausiai tai vertinama subjektyviai, gaunama nauda gali būti nemateriali, neapčiuopiama.
„Jei išeiname su idėjomis, manau, matuojamas rezultatas – pokyčiai įmonėje arba gyvenime. Jei einama patirti gerų emocijų, rezultatas – puikiai praleistas laikas“, – priduria A. Variakojis.
„Manau, naudingos yra praktinės verslo žmonių įžvalgos. Kuo jų daugiau už teorinius samprotavimus, tuo renginiai yra vertingesni. Kalbu iš patyrimo, ir pats esu ne vieną gerą idėją išsinešęs bei pritaikęs praktikoje“, – teigia verslininkas A. Zabulis.
Pasak I. Laurso, bet kokiai veiklai tinka mažėjančios grąžos dėsnis. Forumai, konferencijos ir kiti renginiai yra naudingiausi, kai derinami keli, tarkime, 3–5 įvairūs renginiai per metus, ir kai juose dalyvaujama ne per dažnai – kas antrą, trečią ar ketvirtą kartą. Verslininkas pritaria A. Zabuliui ir pasidalija konkrečiu savo sėkmės atveju konferencijoje. „Vienas pavyzdžių – prieš kelerius metus „Mobile World Congress“ renginyje vykęs susitikimas su „Google“ rinkodaros atstovais. Jis baigėsi tuo, kad dabar turime klientą, kuris už savo mobiliųjų aplikacijų reklamą pas mus išleidžia septynženkles sumas“, – kalba I. Laursas.
Uždavinys – išskirtiniai pranešėjai Į renginius pritraukti gerus kalbėtojus – nepigus malonumas. Sumos už jų paskaitas prilygsta ir gero šeiminio automobilio kainai, o kartais siekia net sportinių modelių įkainius. Atsivežti gerą lektorių yra didelė investicija, tai puikiai žino verslininkams skirtų konferencijų organizatoriai. Juokaujama, kad idealus atvejis – pasikviesti pranešėją, kuriam dar tik „gresia“ pasaulinis pripažinimas.
„Geriausia atsivežti Nobelio premijos laureatą, kuris tik po poros metų gaus premiją. Mat dar nebus toks žymus vardas, bet jau bus šį tą padaręs, išradęs, o kaina nebus tokia didelė“, – šypsosi L. Mičiūnienė.
„Lūžio taško“ organizatoriai teigia nesiekiantys į Lietuvą atvežti žmonių, kurie sudrebintų pasaulį. Pagrindinis kriterijus yra jų įdomumas.
„Jei organizuoji masinį renginį su bilietais, tokie vardai kaip S. Wozniakas ar seras R. Bransonas yra labai reikalingi. Jei tai kiek elitiškesni renginiai, svarbu ne tiek žymus vardas, kiek to žmogaus darbų žinomumas. Pavyzdžiui, vadybos guru, kurio vardas ne visai miniai žmonių ką nors sako, yra žinomas išprususiems vadovams“, – pasakoja J. Tapinienė.
Sėkmingo dalyvavimo receptas Verslininkai akcentuoja pasiruošimo dalyvauti konferencijoje svarbą. Kaip sako A. Variakojis, pravartu ieškoti ir susirasti kuo daugiau kontaktų, pasiruošti renginiui ir sąžiningai sau atsakyti, ko tiksliai iš jo norima. Pasiruošimo svarbą pabrėžia ir I. Laursas.
„Tiek pranešėjams, tiek dalyviams labai padeda pasiruošimas. Renginio svečiai būna paviešinami jau kurį laiką iki konferencijos. Pravartu susipažinti su jais ir dar iki renginio susisiekti bei sutarti dėl susitikimo. Tiesiog konkrečiai sutari vietą ir laiką, net kalbama vos apie 10 min. trukmės pokalbį. Iš anksto nesuplanavus susitikimų, renginyje pabendrauti su visais dominančiais pašnekovais yra praktiškai neįmanoma – visi jie skuba, turi savo planų“, – pataria I. Laursas.
