Mąstantiems apie verslą ir turintiems ambicijų patiems jį kurti Šiaurės miestelio technologijų parkas (ŠMTP) surengė dviejų dienų forumą „Kūrybiškumas ir verslo idėjos“. Jo metu įvairių sričių ekspertai konsultavo visus besidominčius verslo kūrimu ir dalijo patarimus, kaip būti kūrybiškam, patraukliai pateikti savo kuriamą produktą rinkai, kaip apskritai nebijoti bandyti ir klysti.
Nepamirškit užkasti lavono
„Balsas.lt“ kalbintas ryšių su visuomene agentūros „BCP Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas pripažino, kad inovacijos versle padeda išsiskirti, tačiau tam, kad būtum sėkmingas verslininkas, nebūtina išrasti dviračio, kartais ir gerai nukopijuota idėja gali atnešti sėkmę.
„Inovatyvios idėjos žmonėms dabar kyla dažniau dėl to, kad jie gali testuotis. Sugalvojau, įvedžiau į paieškos sistemą, pasižiūrėjau kaip daroma ir ką galima padaryti geriau. Kitos idėjos gimsta iš noro turėti tai, ko nerandi rinkoje. Trečios idėjos, kurios mums atrodo inovatyvios, reikia pripažinti, kad užsienyje gyvuoja jau seniai, tačiau mūsų rinkoje yra visiškai naujos ir netikėtos. Kažkada mes stebėjomės tokių kavinių, kaip „Coffee Inn“, sėkme. Užsienyje tai seniai gyvuojančios tradicijos, bet Lietuvoje tai yra visiškai nauja, dėl to kartais jauni žmonės labai užsikabina, kad jie turi išrasti kažką, kas apvers pasaulį. Nereikia. Versle ne tai yra svarbiausia. Tam, kad tu išrastum ką nors, kainuoja daug laiko ir pinigų. Netgi teisingas kopijavimas yra geriau nei išvis nieko nedarymas“, - tikino viešųjų ryšių žinovas.
Anot jo, kūrybiškas mąstymas prasideda nuo aplinkos, kurioje tu esi, kokiais produktais naudojiesi, ko pats sieki savo gyvenime.
„Jeigu lygintume mūsų kartas su prieš 10-15 metų, dabartiniai žmonės yra daug kūrybiškesni. Produktai, kurie yra kuriami, turi daug trumpesnį ciklą, greičiau išsisuka, greičiau miršta, turi būti nuolat atnaujinami. Visa rinka taip veikia. Pasaulis pagreitėjo. Todėl tas greitis, gebėjimas prisitaikyti daro labai didelę įtaką kūrybiškumui. Jauni žmonės nebijo rizikuoti, kas yra svarbiausia. Didžiausia klaida daroma versle yra taip vadinama „nepamirškit užkasti lavono“. Jeigu tu sukūrei produktą, kuris neveikia, nepavyksta parduoti, neinvestuok laiko ir savo pajėgų, geriausių žmonių darbo, kaip atgaivinti mirusį produktą. Geriau užkask ir kurk naują. Bloga idėja? Metam lauk ir darom naują“, - patarė A. Katauskas.
Apie tai ir daugiau žiūrėkite vaizdo reportaže
Kūryba gyvena kiekviename iš mūsų
ŠMTP direktoriaus Gedimino Pauliukevičiaus teigimu, visi žmonės yra kūrybiški, tiktai vieni savo kūrybiškumą realizuoja, kiti ne.
„Vieni įsivaizduoja, kad kūryba yra vien tik su menu susijusi sritis. Jeigu paimsime IT verslą ar aukštąsias technologijas – kūrybos ten yra ne ką mažiau“, - neabejojo pašnekovas.
Jam pritarė ir Aurimas Staškevičius, „Citadele faktoringas ir lizingas“ komercijos direktorius, sakydamas, kad kūrybiškumas versle yra, ko gero, pagrindinis veiksnys.
„Jeigu vienas mato tą patį daiktą kaip problemą, o kitas – kaip galimybę, iš to sprendžiama, kaip jis sugebės savo patirtį realizuoti, kad būdamas vienoje situacijoje jis persikeltų į kitą ir pasiektų rezultatą. Man kūrybiškumas asocijuojasi su pasakymu „galvokite globaliai, dirbkite lokaliai“. Mums reikėtų neužsidaryti Lietuvos rinkoje, o galvoti apie globalias rinkas, tiek Europos Sąjungos, tiek viso pasaulio. Verslą kurti Lietuvoje, bet pardavinėti daug plačiau“, - savo mintis išsakė vienas ekspertų, per kūrybiškumo dienas konsultavęs visus, norinčiuosius steigti savo verslus.
„Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka siūlė kūrybinių idėjų ieškoti aplink save.
„Pats eini ir perki parduotuvėje tam tikras prekes ir galvoji, pavyzdžiui, kaip negali jų nusinešti iki tam tikro taško A, nes skauda ranką. Tai galbūt gali už tave kažkas kitas atlikti. Viskas prasideda iš gyvenimiškų situacijų. Kažkada žmonės patys plovėsi automobilius savo garažuose, atsirado rankinės plovyklos – kas vėliau perėjo į kitas verslo sritis. Reikia paprasčiausiai pradėti nuo savęs“, - patarė verslo ekspertas.
10 tūkst. litų verslo pradžiai
G. Pauliukevičiaus pastebėjimu, lietuviai yra verslūs žmonės, tačiau priklausomai nuo amžiaus ir patirties, jų idėjos verslui krypsta į skirtingas nišas.
„Jeigu mes segmentuosime lietuvius į jaunus žmones ir žmones su patirtimi, natūralu, kad jaunimas neturi pakankamai pinigų, todėl žiūri į paslaugų sferas, jie nori sukurti ar IT svetainę, ar kokį nors idėjų portalą. Daugiausiai idėjų sukasi apie paslaugas. Taip pat labai populiarus programinių įrangų, buhalterinių apskaitų programų kūrimas. Tokias sritis jaunimas renkasi baigę universitetus. Po to jau pereinama į sudėtingesnes sritis, pavyzdžiui, fotoelektros, saulės elementų gamybą“, - pasakojo kūrybiškų verslo turnyrų vienas iniciatorių.
A. Staškevičius tikino, kad verslui sritis nėra labai svarbi, sėkmė labiau priklauso nuo idėjos. „Verslas bet kurioje srityje yra verslas. Jeigu teisingai sudėlioji savo idėją, jos įgyvendinimo planą, visiškai nesvarbu, kurioje srityje tu verslą padarysi, svarbu, kad žinotum, kodėl ten esi ir ką turi pasiekti“, - pabrėžė pašnekovas.
Forume jaunuosius verslininkus konsultavęs A. Zabotka, paklaustas, kodėl visgi reikėtų net ir turint labai gerą idėją, ją įgyvendinti Lietuvoje, o ne kur kitur užsienyje, kur kalbama, kad egzistuoja mažiau biurokratinių barjerų, juokėsi, kad svarbiausia priežastis ta – jog esame lietuvaičiai: čia mūsų šaknys, čia turėtų kurtis ir mūsų verslai.
„Kadangi esame lietuvaičiai, tai turbūt yra pagrindinis aspektas, kodėl Lietuvoje reikia tai daryti. Ar sudėtinga Lietuvoje įkurti įmonę? Man atrodo, kad pasitelkus teisininkus, tai būtų daugiausiai trijų dienų klausimas. Suformuoti įstatinį kapitalą – 10 tūkst. litų prie dabartinės ekonominės situacijos taip pat įmanoma. Jaunimas gal paprieštaraus, kad tai padaryti sunku, bet tam yra tėveliai, giminės, kurie gali padėti. Verslo atmosfera Lietuvoje, mano nuomone, yra normali, galima daryti verslą. Užsienyje gali būti daugiau biurokratinių dalykų, kalbos barjeras, daugiau teisinių aspektų“, - svarstė verslininkas.
Į sėkmę per bankrotus
Viešuosius ryšius kaip savo penkis pirštus puikiai išmanantis A. Katauskas pokalbio metu pateikė net keletą pavyzdžių, kaip kartais pirminė verslo idėja gali suklaidinti, tačiau galiausiai bandant keletą sykių iš naujo – gali sukrauti milijoninius turtus.
„Jeigu tiktai finansiniai resursai leidžia, galima bandyti daugybę kartų. Apie „Apple“ Ipad'ą, apie kurį dabar kalba turbūt visas pasaulis, kompanija pradėjo šnekėti 1990 metais. Tuo metu produktas neveikė, jis buvo netinkamas. Kompanijos vadovai prie šio produkto grįžo po kurio laiko ir dabar tai yra vienas iš sėkmingiausių produktų. Todėl svarbiausias dalykas yra nebijoti suklysti, leisti sau daryti klaidų. Ir jeigu tiktai nenukenti per daug skaudžiai finansiškai, skatinčiau kiekvieną turėti bent po vieną, du produktus, kurie nesuveikė. Tuomet labai gerai įvertini aplinką. Turi būti vieną kartą bankrutavęs, kad būtum sėkmingas. Kaip minimum vieną kartą. Aš to nelinkėčiau, bet manau, kad taip su daugeliu bus, svarbiausia, kad jie neišsigąstų“, - dėstė „BCP Nova media“ vyresnysis partneris.
Dar vienas iš pavyzdžių, kuriuos pateikė viešųjų ryšių specialistas – garsiojo energetinio gėrimo „Red Bull“ istorija. Žmogus, kuris įkūrė „Red Bull“ kompaniją, kažkur Rytų šalyje stebėjo, kaip vietiniai negerdami alkoholio gali šokti visą naktį. Pasirodė, kad jie geria tam tikrą arbatą. Jis paragavo jos, ir nors jam nepatiko skonis, patiko poveikis. Tuomet žmogus atsivežė tą arbatą į Europą, ištyrė ir, nors visi tyrimai rodė, kad tas produktas negali būti sėkmingas, buvo surizikuota. Dabar tikriausiai ant rankų pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie nėra išvis nieko apie šį gėrimą girdėję.
„Kartais labai sunku numatyti, ar tai sėkminga idėja, ar nesėkminga, bet kitoks požiūris dažniausiai ir lemia, kad paprastas produktas tampa inovatyviu produktu, darančiu kažką daugiau“, - lyg apibendrindamas kalbėjo A. Katauskas.
