tv3.lt portalui jau pasipasakojo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas prekybininkas Gintaris Stoškus, kokiomis nuotaikomis gyvenama jo regione. Jis teigė, kad beveik kas mėnesį užsidaro vis kokia įmonė – kai kurios net veikiančios nuo Nepriklausomybės laikų – tuo tarpu kitos svarsto apie etatų mažinimą.
Nelengvesnė situacija ir kituose mažesniuose miestuose.
MMA kėlimas = sumažėjęs darbuotojų skaičius
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) pirmininkė Giedrė Stulginskienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad didelėms stabiliai veikiančios įmonėms, kurios moka didesnes algas nei MMA ir darbuotojus darbina tik pilnu etatu, šie pakeitimai įtakos visiškai neturėjo. Tačiau smulkioms įmonėms kiekvienas pokytis turi ypač didelė įtaką.
„Didžiausią įtaką daro įmonėms, kurios gali samdyti darbuotojus, mokant minimalų darbo užmokestį. Tai dažniausiai smulkus verslas, sudėtingai konkuruojantis rinkoje. Kiekvienas sprendimas dėl MMA didinimo bei darbo apmokestinimo ryškiai daro įtaką įmonės išlikimui.
Tauragės regionas tikriausiai neišsiskiria iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, net 239 Tauragės rajono įmonės savo darbuotojams moka mažiau nei „minimumą“. Šiame sąraše kavinių, baldų perdirbėjų, mėsos ir kitas paslaugas teikiančios įmonės. Taigi, galima daryti prielaidą, kad šios įmonės labiausiai balansuoja ant išlikimo ribos“, – sako G. Stulginskienė.
Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, TAVA pirmininkė nurodo, kad kuomet MMA buvo padidinta iki 380 Eur, t.y. 2016 metais, išregistruotų įmonių skaičius buvo 5 kartus didesnis nei 2017 metais (55 išregistruotos įmonės).
„Šilalės, Jurbarko, Pagėgių rajonuose veikiančių įmonių, samdančių 5–20 darbuotojų, nedidelis neigiamas pokytis leidžia daryti prielaidą, kad kai kurių įmonių vadovai sumažino darbuotojų skaičių. Tauragės rajone šis pokytis buvo 20–150 darbuotojų, turinčių įmonių grupėje. Visgi, tai gali būti ne tik verslo mažėjimo, bet ir efektyvinimo tendencija“, – pastebi ji.
Apskritai kalbant, anot jos, tendencijos visuose Tauragės regiono rajonuose yra panašios: 2016 metais verslininkai, kurie uždarė įmones, buvo gerokai ryžtingesni. O 2017 metais, jau apsipratus prie pokyčių, Tauragės, Pagėgių, Šilalės, Jurbarko rajonuose atsidarė daugiau smulkių įmonių, nei išregistruota. „Gal ryškiausias pokytis Šilalės rajone – 2017m. užsidarė 6 įmonės, įsikūrė 36“, – pridėjo pašnekovė.
G. Stulginskienės teigimu, pagrindiniai iššūkiai Tauragės apskrityje yra darbingo am–iaus gyventojų emigracija į užsienį arba į didžiuosius miestus.
„Taip pat pačių gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai labiausiai jaučia paslaugų sektorius, prekybininkai“, – teigia ji.
Ji mano, kad jei MMA galėtų būti diferencijuojamas pagal skirtingų miestų ar rajonų ekonomiką. „Šis sprendimas tiesiogiai skatintų verslą regionuose ir būtų lengviau nelygioje konkurencinėje aplinkoje dėl darbuotojų emigruojančių ne tik į užsienį, bet ir į didžiuosius miestus“, – sako ji.
Galiausiai G. Stulginskienė viliasi, kad ir prie šiemetinių pokyčių Tauragės regiono verslininkai prisitaikys ir sugebės ne tik išlikti, bet ir dirbti pelningai.
Dvigubas pokytis – dviguba bėda
Dar anksčiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė tv3.lt teigė, kad įmonėms periferijoje padėtis tikrai pablogėjo.
„Nustatytos „Sodros“ „grindys“ galėjo būti paskutinis lašas, kada jie priėmė sprendimus atleisti darbuotojus ar kitaip spręsti tuos darbo santykius. Jau 380 Eur dydžio MMA kai kurioms veikloms buvo daug. Yra darbų, kur tikrai žmonės sutiktų ir už mažiau dirbti, bet verslas priverstas tokį užmokestį taikyti. Tai 400 Eur galėjo tapti nebeįmanomu ir tada gali būti, kad sprendžia tą problemą perkeliant išteklius“, – tv3.lt pasakojo D. Čibirienė.
D. Čibirienė pasakoja pažįstamų tarpe girdėjusi istorijų, kaip rajonuose uždarytos, pavyzdžiui, kaimo parduotuvės, kuomet MMA buvo 30 Eur pakelta iki 380 Eur.
„Jau tai vieniems buvo lūžio taškas, kitam, darau prielaidą, kad lūžio taškas galėjo būti dabartinis pakėlimas iki 400 Eur“, – sakė ji.
Ji tikino, kad geriausia būtų, jog pats verslas galėtų nustatyti minimalią algą ir ieškoti žmonių, sutinkančių už tokį atlygį dirbti.
