Jaunos šalies verslininkės finansinės nepriklausomybės siekiančioms moterims pataria būti drąsesnėms ir įgyvendinti profesines svajones. Savo patirtimi dalijasi drabužių mainų startuolio „Vinted“ (anksčiau žinomo kaip „manodrabuziai.lt“) įkūrėja Milda Mitkutė ir natūralios kosmetikos įmonės „Uoga uoga“ direktorė Lena Sokolovska.
- Kas paskatino įkurti savo verslą?
Milda: Iš tiesų, „Vinted“ gimė kaip iniciatyva, o ne verslas. Pati idėja gimė atsitiktinai - iš asmeninio poreikio. Kelerius metus tai buvo hobis, kuriam skirdavom savo laisvus vakarus ir savaitgalius. Ir tik vėliau, pamačius kokia tai sėkminga ir užkrečianti idėja, „Vinted“ tapo verslu.
Lena: Išėjau iš ankstesnio darbo, kuris man nebuvo įdomus ir norėjau pailsėti bei veikti tai, kas man pačiai patinka. Man ir mano draugei, su kuria įkūrėme įmonę, kosmetika kurį laiką buvo hobis, malonumas, tačiau kadangi verslas sekėsi neblogai, į visa tai ėmėme žvelgti rimčiau.
- Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti?
Milda: Kalbant apie žmogiškąsias savybes, tai didžiausias iššūkis buvo ir/ yra išsiugdyti strateginį mąstymą. Man asmeniškai tai nebuvo lengva užduotis, kadangi esu užaugusi tokio aplinkoje, kur verslas yra svetimas pasaulis. Kalbant apie iššūkius iš verslo perspektyvos, manyčiau, kad didžiausias iššūkis buvo tai, kad nelabai buvo iš ko mokytis. Lietuvoje tokia idėja buvo visiškai naujas dalykas, todėl ir sėkmingų pavyzdžių nebuvo. Teko mokytis iš savo, o ne svetimų klaidų. O tai visada kur kas ilgesnis procesas.
Lena: Sunkiausia buvo įgyvendinti įvairius reikalavimus, nes kosmetikos gamybai jie yra pakankamai dideli (reikalingi higienos pasai, gamybos patalpos, tikslus ženklinimas ir t. t.). Taip pat trūko specifinių žinių, nes mes nebuvome rinkodaros ar pakuočių dizaino specialistės.
Dauguma mažų verslų savininkų daug ką daro patys, nebent turi didelių pradinių investicijų. Buvo įdomu viską pabandyti pačioms ir daug naujo sužinoti. Kai galima augti su įmone, jai vadovauti nuo pirmųjų dienų, tada galima žinoti visus svarbiausius aspektus.
- Ar teko susidurti su skeptiškomis nuomonėmis, kad moteris ir verslas yra nesuderinama?
Milda: Niekada nebuvau tradicinėje verslo aplinkoje, kurioje ši nuomonė galbūt yra aktualesnė. Nuo pat pradžių atsiradau startuolių kultūroje, kurios pagrindą sudaro jauni, išsilavinę, kosmopolitiški žmonės. Tai aplinka, kurioje vertinamas rezultatas, o lytis vaidina labai menką vaidmenį. Netgi sakyčiau, atvirkščiai, kai kuriais atvejais buvo viskas lengviau, paprasčiau, nes esu moteris.
Lena: Nors kai kurios moterys susiduria su skeptišku, neigiamu vyrų požiūriu į moteris verslininkes, bet aš tokios patirties neturiu. Mane ir mano draugę labai palaikė mūsų sutuoktiniai. Tik draugai ilgai juokėsi iš manęs – mane jie pažinojo kaip finansų analitikę ir svarstydavo, ką aš veikiu šiame versle su nedidele alga. Tačiau dabar jie jau nebesijuokia. Daugiausiai vyrams atrodydavo nesuprantama, kad mes pačios galime gaminti kosmetiką, o moterims ši sritis būdavo visai patraukli.
- Kaip, jūsų manymu, moterims elgtis, kad jos būtų finansiškai nepriklausomos? Ar reikia siekti aukštojo mokslo, domėtis verslumo idėjomis, rinktis technologines profesijas ar kas kita?
Milda: Man asmeniškai padėjo aukštasis mokslas bei draugų aplinka, kurioje buvau. Bet tai labai individualus reikalas. Pažįstu nemažai žmonių, kurie nebaigė aukštojo mokslo ir sėkmingai kuria ir valdo kompanijas.
Kad ir kokia banali tiesa, bet laikui bėgant matau vis daugiau pasitvirtinančių pavyzdžių: svarbiausia yra mylėti tai, ką darai. O kai jauti aistrą, visada nori judėti pirmyn, nestovėti vietoje: visada norėsi sužinoti kažką daugiau, kažką patobulinti. Manau, šios savybės yra pagrindas profesinei sėkmei.
Lena: Moterys turi siekti geresnio išsilavinimo, turėti specialybę, tuomet joms bus lengviau būti nepriklausomomis. Moterims reikia jaustis drąsesnėms, ypač vyresnėms. Jos yra nuleidusios rankas, mano, kad niekur neįsidarbins. Pažįstu daug moterų, kurios griebiasi bet kokio darbo siūlymo ir dirba už minimumą, nes jos nemano, kad gali gauti geresnį pasiūlymą. Reikia turėti šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi.
- EIGE instituto duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas Lietuvoje 12 proc. mažesnis nei vyrų. Ar tai, jūsų manymu, turėtų stebinti?
Milda: Neseniai turėjome diskusiją būtent šiuo klausimu su kolega. Jo nuomone, moterys, būdamos toje pačioje pozicijoje uždirba mažiau nei vyras vien todėl, kad nėra pakankamai agresyvios arba vis dar nemoka savęs parduoti, nepaisant to, kad darbo kokybė, kompetencijos nesiskiria. Labai palaikau šią mintį.
Lena: Daug moterų yra susikoncentravusios į šeimą, joms darbas nėra pirmoje vietoje, o didelė dalis vyrų į šeimą žiūri atmestinai, todėl jie turi daugiau laiko savo karjerai. Manau, kad dėl to rinkoje yra daugiau vadovų yra vyrų, kurių atlyginimai iškreipia vidutinę algą.
- ES moterų yra gerokai mažiau nei vyrų įmonių valdybose, politikoje. Ar jų skaičius turėtų būti didinamas imantis tam tikrų priemonių, pvz., kvotomis?
Milda: Nesu labai daug galvojusi apie tai, bet iš principo laikausi nuomonės, kad svarbiausia yra sukuriama vertė, o ne lyčių pasiskirstymas valdyboje. Asmeniškai, man nesvarbu, ar ją sukurs vyras ar moteris.
Lena: Daug moterų pačios nenori siekti karjeros. Jei moterys nori būti su vaikais – tegu būna. Nei vienas vadovas savo pavaldiniu nerinks vyro, jei šis yra kvailesnis už į tas pačias pareigas pretenduojančią moterį.
Versle kol kas dominuoja vyrai
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, Lietuvoje vyrai gauna vidutiniškai 12 proc. didesnį atlyginimą nei moterys.
Ekspertai priduria, kad siekiant moterų ekonominės nepriklausomybės reikėtų skatinti moterų verslumą. Lietuvoje trūksta sprendimus priimančių moterų, ypač ekonomikos sektoriuje – šiuo metu tik 13 proc. įmonių valdybos narių sudaro moterys. Darbo rinkoje šiuo metu moterų darbdavių yra 3 kartus mažiau nei vyrų, jos sudaro vos 2 proc., o vyrų – 6 proc. tarp visų dirbančiųjų.
Kad moterys geriau įsilietų į darbo rinką, rekomenduojama kurti daugiau nebrangių vaikų priežiūros paslaugų, vykdyti sąmoningumo ugdymo kampanijas, į švietimo sistemą įtraukti verslumą, viešojoje erdvėje neigti stereotipus, skatinti darbų pasidalijimą šeimose ir t. t.
