Kaip išvengti bedarbių likimo robotų amžiuje?
Reikia pasiremti kompiuterių stiprių ir silpnų pusių žinojimu.

Konkurentiškos specialybės kompiuterių amžiuje turi kelis bendrus bruožus. Šioms specialybėms būtini sudėtingi komunikacijos, informacijos priėmimo bei perdavimo, įgūdžiai ir gilus, platus bei praktiškas eksperto išsilavinimas. Komunikacijos turi ne tik perduoti informaciją, bet tą informaciją interpretuoti. Išsilavinimas turi padėti spręsti tokias problemas, kurioms nėra sprendimo receptų.

Tokį išsilavinimą sunku gauti šiandienos universitetuose. Nedaug gero teduoda pigių adjunct dėstytojų naudojimas Vakarų universitetuose. Tie dėstytojai dirba, panašiai kaip ir lietuviai dėstytojai, keliuose universitetuose iškart, apibendrinti mokslo žinias tokie pigūs dėstytojai tiesiog neturi nei laiko, nei jėgų. Na, o mokslinius tyrimus atliekantys ir geriau apmokami profesoriai priversti stipriai gilintis į siaurą specializaciją, kad galėtų sukurti jų nišą moksle ir gauti finansavimą specializuotiems tyrimams, nuo kurių sekmės tiktai ir priklauso jų karjeros sekmė, bei, daugeliu atvejų, galimybė sukurti jų mokslu paremtą verslą. Plačiam ir praktiškam apibendrinimui tokie profesoriai taip pat neturi laiko [1]. Vertėtų sukurti sistemą, kurioje profesoriai galėtų susikaupti ne tik moksliniams tyrimams, bet ir giliam bei plačiam žinių apibendrinimui, susikaupti susietų su praktiniu pritaikymu žinių įsisavinimui. Stabilus tyrimų finansavimas, nepriklausantis nuo tų tyrimų rezultatų, yra viena iš galimų išeičių. Kaip įsitikinti, kad tokia sistema veikia? Daugelis mūsų studentų turi tapti kūrėjais, sugebančiais pradėti inovatyvius verslus.

Daugiau apie tai - guglinant žodžius: .