Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų.
O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.
Gruodžio 1 d. Lietuvoje registruota 157,5 tūkst. bedarbių – 3 proc. arba 4,5 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį ir 7,1 tūkst. (4,8 proc.) daugiau nei prieš metus.
Apskritai nedarbo rodikliai lapkričio mėnesį prastėjo 53 iš 60 savivaldybių.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo, kad politikai bando įtikti rinkėjams, todėl žarsto daug pažadų.
„Tačiau jeigu visi pažadai būtų išpildyti, tikriausiai Lietuvoje nebeliktų gyventojų, jie išsilakstytų. Išsibėgiotų visi, kuriems reikėtų daugiau duoti (mokėti didesnius mokesčius – aut. past.).
Matome ir blogų pavyzdžių, štai Estijoje mokesčių padidinimas neišėjo į gerą“, – tikino D. Dundulis.
Nelygybė – neišvengiama?
„Kol kas jokių krizės ženklų nematau. Tačiau neramina, kad užsidaro įmonės. Žmonės lieka be darbo. Pavyzdžiui, Visagine pas mus kasdien į parduotuves ateina po 50 žmonių, kurie ieško darbo. Visagine situacija yra labai bloga“, – sakė verslininkas.
Anot jo, Visagine algų kilimo nebus, nes ten jau per didelė darbuotojų pasiūla.
O kalbėdamas apie savo Kalėdas D. Dundulis prisipažino, kad šeimai kalėdinių dovanų dar nenupirko. Tačiau išdavė, kad kiekvienais metais vyksta su šeima slidinėti.
„Tai ir yra dovana – laikas praleista su šeima“, – sakė prekybos tinklo vadovas.
Anot D. Dundulio, ekonominėje sistemoje, kurioje gyvename neišvengiamai egzistuoja žmonių nelygybė.
„Kaip kitaip žmonės turės motyvacijos stengtis? Jeigu iš daug dirbančio žmogaus bus atimama, jis nustos stengtis. Tada jis pereis į kitą pusę, kur galima tik pasiimti pinigus“, – svarstė žinomas verslininkas.
Pasak jo, neįmanoma, kad gyvenime egzistuotų absoliuti visų žmonių lygybė.
„Jeigu norima progresinių mokesčių, tai gal nereikėtų lupti mokesčių nuo minimalios algos gavėjų. Tada jų pajamos būtų didesnės.
Nesuprantu, kodėl nuo minimalios algos gavėjų skaičiuojami mokesčiai, o vėliau jiems vis tiek mokamos pašalpos. Sukuriama biurokratinė sistema, kuri dalija pašalpas. O tą sistema irgi kainuoja, ją reikia išlaikyti“, – komentavo D. Dundulis.
Kainų skelbimas kai kuriems prekybininkas būtų naudingas
D. Dundulis pateisino nedarbo išmokas, kai žmogus kurį laiką neranda darbo ir jo ieško.
„Tačiau jeigu žmonės darbo ieško jau keletą metų, gal šelpti jų ir nebereikėtų. Dažnai savo darbuotojus skatinu kilti karjeros laiptais. Sakau jiems, kad paprastais parduotuvės darbuotojais lengva dirbti, kol žmogus jaunas. Vėliau fizinį darbą dirbti darosi sunku.
Darbuotojai turėtų kaupti darbinę patirtį, tobulėti, kad darbo rinkoje būtų reikalingi sulaukę ir 60 metų. Bėda, kad žmonės sustoja ir netobulėja“, – sakė parduotuvių tinklo vadovas.
D. Dundulis į siūlymus viešinti prekių kainas žiūrėjo teigiamai.
„Mums tai būtų naudinga. Žemės ūkio duomenų centras viešina maisto produktų. Mes ten esame lyderiai, pas mus kainos vienos žemiausių.
Be to, ši institucija išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl jos duomenys yra objektyvus, nes ji nuo nieko nepriklausoma“, – tikino verslininkas.
Tačiau jis pažymėjo, įvairios kainų skelbimo agentūros kainuotų valstybei nemažus pinigus.
„Vieną jau turime, tai gal ji ir galėtų tai daryti. Kam reikia dar daugiau įvairių institucijų prikurti.
Biurokratijos turėtų būti mažiau, tačiau valdžia nieko nepakeis. Juk ji pati priklausoma nuo tos biurokratijos. Kiekviena valdžia didina valdininkų skaičių. Tuo metu darbuotojų sveikatos arba švietimo srityse – trūksta“, – pastebėjo D. Dundulis.
