Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Skelbiama, kad vien smulkiajam ir vidutiniam Lietuvos verslui per naująjį Europos Sąjungos finansavimo periodą bus išdalyta beveik 2 mlrd. litų paramos. Bet verslininkai skundžiasi, kad dažnai jie nežino, kur kreiptis dėl europinių pinigų. Mažuosius ypač gąsdina administravimo našta bei gausybė kontroliuojančių institucijų.
Kelios siuvimo mašinos, pora darbuotojų, nedidukė gaminių ekspozicija telpa dešimtyse kvadratinių metrų. Per savaitę tokioje įmonėje pasiuvama maždaug 100 sėdmaišių. Tai prieš keletą metų jaunos kauniečių poros pradėtas šeimos verslas. Gaminti, parduoti ir nuomoti sėdmaišius sugalvojusi pora sako, kad viso to nebūtų, jei ne ES parama ir subsidijos.
„Kai tik atsirado galimybė investuoti į įrenginius, automobilį, išsinuomoti patalpas, pasijutome ramiau. Nereikėjo rinktis, ar pavalgyti, ar investuoti: buvo galima tiesiog dirbti, pagalvoti apie informaciją, reklamą – viskas tapo daug paprasčiau“, – teigia verslininkas Olegas Zelkouskis.
Verslininkų atstovai sako, kad sąlygos pradėti verslą Lietuvoje gerėja.
„Žengti pirmuosius žingsnius yra gerokai lengviau, nei tą galėjo padaryti verslas prieš dešimt metų. Taip pat atsirado mikrokreditai – verslumo skatinimo fondas, kuris kredituoja pradedantį verslą, ko bankai nedarė visą dvidešimtmetį“, – sako Kauno „Verslininkų namų“ direktorius Donatas Žiogas.
Tokios tendencijos, tikimasi, išsilaikys, tačiau vis dar išlieka nepasitenkinimas administracine našta, gausybe kontroliuojančių institucijų ir informacijos stoka.
Ūkio ministerijos atstovai sako darantys viską, kad informacija pasiektų verslininkus. Trečiadienį Kauno regiono įmonėms pristatytos naujojo 2014–2020 metų periodo ES finansavimo galimybės. Per Ūkio ministeriją skirstoma parama smulkiajam ir vidutiniam verslui sieks beveik 2 mlrd. litų. Daugiausia pinigų esą gaus moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos, pramonės įmonių energetinis efektyvumas, informacija apie gamtos ir kultūros objektus ir žmonių kompetencijos.
„Maksimalios subsidijos bus gamybos efektyvumo didinimui – iki 50 proc. Tai priklausys nuo įmonės dydžio: kuo įmonė didesnė, tuo subsidija bus mažesnė, mažesnėm įmonėm bus didesnė subsidija. Įmonėms, kurios veikia regionuose, taip pat subsidijos bus šiek tiek didesnės“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Kauno regione šiuo metu veikia daugiau kaip 13 tūkst. arba penktadalis visų šalies įmonių. Vien sausį regione įkurta pusšimtis naujų įmonių.
