2016 m. visose Lietuvos degalinėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokiam Sveikatos reikalų komiteto įstatymo projektui pritarė Seimas.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius šį sprendimą vertino kaip kompromisinį ir džiaugėsi, kad nebuvo pritarta kur kas griežtesniam pirminiam siūlymui iš degalinių išvyti alkoholio prekybą jau nuo 2012 m. sausio.
„Dėjome tikrai nemažai pastangų, kad nebūtų patvirtintas pirminis įstatymo projektas, kuriame buvo siūloma uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Šis projektas mus kaip verslą labai išgąsdino, nes verslas tikrai būtų nespėjęs prisitaikyti, juk yra licenzijos, šaldytuvai, darbuotojai“, – sakė L. Vosylius.
Verslas bus priverstas prisitaikyti
Pašnekovas neslėpė, kad asociacijos nariai pirminį įstatymo projektą iškart priskyrė diskriminacinio pobūdžio projektams, nes jame buvo išbrauktas tik vienas žodis.
„Kalbėta apie alkoholio prieinamumo mažinimą, bet siūlyta išbraukti tik prekybą degalinėse, visa kita (prekybą kaimo vietovėse, kioskuose) – palikti. Mes manėme, kad konkurencijos prasme tai yra labai „neskanus“ įstatymo projektas“, – patvirtino Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Dabar, anot L. Vosyliaus, pasirinkta data – 2016 m. – yra kompromisinis variantas, kuris leis verslui prisitaikyti, bet neslepiama, kad tai nepraeis be jokių pasekmių. Anot L. Vosyliaus, tikėtina, kad dalis degalinių bus priverstos atleisti darbuotojus, dalis galbūt persitvarkys į automatines degalines, dėl išaugusių papildomų išlaidų gali kilti ir degalų kaina.
„Degalinės yra verslo įmonės, siekiančios pelno. Jeigu šis įstatymo projektas pareikalaus papildomų išlaidų degalinių automatizavimo, rekonstravimo, galbūt darbuotojų atleidimo, tai kas gali paneigti, kad kai kurios įmonės stengsis tą naštą perkelti ant vartotojų pečių. Bet tikrai negaliu atsakyti, kad tai bus dogma (...). Tiesioginio ryšio tarp alkoholio uždraudimo ir degalų kainų nėra. Degalų kaina priklauso nuo pasaulinių naftos produktų kainos ir nuo mūsų gamyklos kainos, kurią jie nustato. Bet situacija yra tokia, kad iš kažkur reikės gauti papildomų kaštų prisitaikyti. Vien iš degalų, ar kavos pilstymo degalinėms bus tikrai sunku išgyventi. Juo labiau, kad yra įstatymo projektas, kuriuo siūloma atimti iš degalinių ir tabako gaminius“, – piktinosi pašnekovas.
Anot jo, alkoholio prekyba sudaro tikrai didelę dalį pajamų, todėl jos uždraudimas gerokai apkarpys ir degalinių gaunamas pajamas.
„Asmuo, įsigydamas alkoholį, pagalvoja, kad gal dar reikia nusipirkti, tarkime, sūrio, traškučių, dar gal reikia paimti ko nors žmonai, susidaro susijusi pirkinių grandinė. Degalinių kitų prekių sąraše alkoholis, sakyčiau, užima gal net ir pirmą vietą pagal pardavimus“,– tikino L. Vosylius.
Didesnė konkurencija – nauda vartotojui
Portalo Balsas.lt kalbintas „Neste Lietuva“ tinklo Mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys teigė, kad jų tinklo degalinių šios įstatymų pataisos niekaip nepalies, nes jų degalinės alkoholiu tiesiog neprekiauja.
„Neste Lietuva“ yra automatinių degalinių tinklas, mes prekiaujame tik degalais. Sprendimas drausti prekiauti degalinėse alkoholiu mūsų niekaip nepaveiktų“, – sakė A. Miežys. Alkoholio apribojimai, anot jo, neturėtų įtakos ir degalų, kuriais prekiaujama jų tinklo degalinėse, kainai.
Paklausus, ar tinklas nesibaimina, kad įvedus apribojimus, ir kitos Lietuvos degalinės persitvarkys į automatines ir galbūt sudarys didesnę konkurenciją, pašnekovas patikino, kad kuo daugiau konkurencijos, tuo geriau vartotojui, o bijoti nėra ko.
Keturi metai prisitaikymui – per daug
Seimo narys Saulius Bucevičius, Seimo sekretoriate įregistravęs pirmąjį Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame siūlyta drausti degalinėse prekiauti alkoholiu jau nuo 2012 m. sausio, piktinosi, kad pritarta kur kas švelnesniam, keturių metų pereinamajam projektui.
„Pirma, jeigu reikia priimti kompromisą, tai tikrai ne ketveriems metams. Antra, 2012 m. spalio mėnesį bus Seimo rinkimai, šio Seimo politinė valia buvo priimti tokį įstatymą. O dabar, netgi kitos kadencijos Seimas nelabai galės išspręsti šiuos klausimus (...). Verslui duoti metus būtų pats geriausias kompromisinis variantas“, – sakė S. Bucevičius.
Anot jo, rimtai vertinti degalinių atstovų teiginius, kad verslas, uždraudus alkoholio prekybą, bus priverstas atleisti darbuotojus ir gal net didinti degalų kainas, nevertėtų. Tai tėra pasiteisinimai.
„Ką reiškia: „jeigu išimsime alkoholį, brangs degalai?“ Tuomet klausimas, kokią jie funkciją atlieka – degalinių, ar parduotuvių? Jeigu parduotuvių, tai tuomet natūraliai kyla klausimas, kodėl prie „maksimų“ ir prie visų „hyper“ parduotuvių nėra degalinių? (...) Aš manau, kad tai tėra degalinių atsikalbinėjimas“, – sakė S. Bucevičius.
Jo teigimu, žvelgiant į Europos šalių pavyzdžius, yra tokių parduotuvių, kuriose apskritai jokio alkoholio nėra, kitose – prekiaujama tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais.
„Tik Lietuvoje yra atidaryti barai su vienu staliuku, arba netgi yra tokių, kur nėra ir to staliuko su kėde. Tai yra absoliutus nesusipratimas“, – piktinosi Seimo narys. Jis pridūrė, kad lygiai taip pat vertina ir degalinių atstovų kalbas, kad draudimas prekiauti alkoholiu yra diskriminacinio pobūdžio, nes yra taikomas tik tam tikrose vietose (kioskuose, degalinėse), o ne, tarkime, visuose didžiuosiuose prekybos centruose.
Vis dėlto pašnekovas sutiko, kad pasisakytų už idėją alkoholiu leisti prekiauti išskirtinai tik specializuotose alkoholio parduotuvėse.
„Visus – tiek alkoholio, tiek tabako – gaminius turėtume matyti specializuotose parduotuvėse. Tai tik paskatintų alkoholio suvartojimą į mažąją pusę. Grįžtant prie degalinių, jeigu jos ištisą parą gali veikti kaip barai, o barų mažuose miesteliuose nėra, manau, tai yra tik paskata tiems, kurie sėda už vairo, kur galima nusipirkti alkoholio“, – sakė Seimo narys, iniciavęs įstatymo pataisą, draudžiančią alkoholio prekybą degalinėse.
