Pramonininkų konfederacijos atlikta įmonių apklausa atskleidė, jog Lietuvos verslininkai euro įsivedimui pritaria, tačiau nesutaria, kada tai reikėtų padaryti.
Įstojus į klubą, teks ir susimokėti
Iš 130 apklaustų įmonių 84 procentai pritaria euro įvedimui Lietuvoje. 13 procentų šalies gamintojų nenori keisti dabartinės valiutos lito, o 3 procentai nuo atsakymo susilaikė.
Respondentų nuomonės išsiskiria kalbant apie bendros valiutos įvedimo datą. 51 procentas apklaustųjų norėtų prie euro zonos prisijungti artimiausiu įmanomu metu – 2015 metais, o 45 procentai – sulaukti tinkamo tam meto, kai nurims Europoje sklandančios skolų audros. Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, jog pagrindinė skepticizmo euro atžvelgiu priežastis yra abejonės dėl to, jog bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimas smogs šalies ekonomikai.
„Euroskeptikų abejones augina nežinia, kiek kainuotų Lietuvai dalyvavimas euro zonoje“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Izgorodinas.
Ekspertas teigia, jog euro įsivedimas tikrai neužkraus šalies ekonomikai tokios naštos, kokią įsivaizduoja eurui nepritariantys verslininkai.
„Lietuva turės įnešti apie 200 milijonų litų į ES biudžetą. Tačiau įmonės iš to tikrai išloštų. Išaugs eksportas, Lietuva taps patrauklesnė šalies užsienio investicijoms. Be to, verslas sutaupytų iki 100 milijonų litų transakcijų išlaidoms bei turėtų galimybę skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo daug palankesnėmis palūkanomis“, – teigė analitikas.
Ar kiltų kainos?
Vienas iš kertinių euroskeptikų argumentų – kilsiančios kainos ir didėsianti infliacija – nėra teisingi.
Pasak Pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, daugelio apklaustų įmonių produkcijos kainoms euro įvedimas didelės įtakos neturės.
„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro zonos esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. (...) Didžiausią įtaką kainų pokyčiams turės ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų kainos ir energetinių resursų dinamika“, – pabrėžė R. Dargis.
Euro įvedimas turėtų nežymiai padidinti infliaciją, tačiau tai yra neišvengiama dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimo. A. Izgorodinas pateikė Estijos pavyzdį, kurioje po euro įvedimo infliacija augo lėčiau nei Lietuvoje.
Mato stabilumą
Prie euro zonos prisijungusi Lietuva būtų finansiškai stabilesnė, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.
Pasak premjero, šiuo metu paskolos eurais sudaro 70 procentų visų išduotų paskolų. Dėl to kiekvienais metais keičiant litus į eurus prarandama 100-120 milijonų litų.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė eurą planuoja įvesti 2015 metais.
Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 procentų metinio BVP ir kita.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,1 procento. Tiek pat turėtų siekti ir vidutinė metinė infliacija.
Latvija eurą ketina įsivesti 2014 metais.
