Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Raudondvario dvaro oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje apie kovą su nedarbu išryškėjo ne mažiau opi problema: verslininkai guodėsi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų.
Nedarbas mažėja
Į renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad per metus registruotas nedarbas Kauno rajone sumažėjo nuo 8,6 iki 6,8 proc. Jaunimo iki 29 metų nedarbas siekia dar mažiau - 3,2 proc.
„Labiausiai nedarbo mažėjimui turi įtakos stipri ir socialiai atsakinga verslo bendruomenė“, - pabrėžė meras. Ypač sparčiai plečiasi Kauno LEZ, kuriasi naujos pramonės zonos Muniškiuose, Ringaudų, Akademijos, Alšėnų seniūnijose. Kauno oro uoste įsikūrusiose „FL Technics“ ir „Ryanair“ orlaivių aptarnavimo įmonėse atsirado gerai apmokamų darbo vietų, ateityje jų žadama sukurti dar daugiau.
Kovoja su veltėdžiavimu
Kauno rajono savivaldybė siekia būti jungtimi tarp centrinės valdžios, Darbo biržos, mokslo ir verslo, pagal galimybes imasi verslo skatinimo priemonių.
Naujos įmonės, įdarbinusios daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, tris metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Verslo liudijimai Kauno rajone yra vieni mažiausių šalyje. „Laikomės principo: verčiau duoti meškerę, o ne žuvį“, - kalbėjo V. Makūnas.
Kartu kovojama ir su veltėdžiavimu. Įvedus skaidresnę tvarką ir griežtesnę kontrolę, Kauno rajone socialinių pašalpų gavėjų per metus sumažėjo dvigubai.
Kartu meras atkreipė dėmesį ir į problemas. „Valdžia, verslas ir švietimas kartais primena Krylovo pasakėčios veikėjus, kurie tempia vežimą į priešingas puses. Todėl turime tūkstančius diplomuotų jaunuolių, kai tuo metu kai kurie ūkio sektoriai dūsta dėl darbo jėgos trūkumo“, - kalbėjo V. Makūnas.
Kaltina švietimo sistemą
Renginyje dalyvavę verslininkai tvirtino, kad Lietuvos švietimo sistema yra praradusi ryšį su realybe. Inovacijomis pasaulyje garsėjančios „Garlitos“ siuvimo įmonės vadovas Juozas Martikaitis pasakojo, kad per 20 veiklos metų iš profesinių mokyklų nesulaukė nė vieno siūlymo bendradarbiauti rengiant siuvėjus.
Nusivylęs švietimo sistema, verslininkas neretai pats imasi profesinio rengimo. Jis prisiminė, kaip vienais metais sukvietė niekur neįstojusias Garliavos mokyklų abiturientes ir surengė joms specialius kursus, mokėdamas tūkstančio litų stipendiją per mėnesį. „Iš 41 kursus lankiusios merginos net 36 liko dirbti įmonėje“, - tvirtino J. Martikaitis.
„Via Baltica“ restorano savininkas Vytas Čičelis ir kiti verslininkai kritikavo, jų nuomone, ydingą pašalpų sistemą. Jie tvirtino, kad dėl šios priežasties trūksta vairuotojų, suvirintojų, vadybininkų, valdyti šiuolaikinę techniką gebančių specialistų, virėjų. V. Čičelis pasakojo, kad buhalterio ieškojo tris mėnesius.
„Nedarbo nėra, tačiau yra nenoras dirbti. Jei tokia situacija išliks ilgiau, teks atsivežti darbuotojų iš užsienio arba kelti ten savo įmones“, - kalbėjo verslininkai.
Siūlys konkrečių priemonių
Intelektualius verslo produktus kuriančios „Elintos“ įmonės vadovas Vytautas Jokužis siūlė Skandinavijos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiu mokslą tampriau sieti su būsimuoju darbu. Jo nuomone, labai svarbu, kad vyresniųjų kursų studentai galėtų dirbti pagal specialybę, tada lengviau įsilietų į darbo rinką.
Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis pažadėjo sudaryti darbo grupę, kuri apibendrins išsakytas mintis ir numatys konkrečias priemones, padėsiančias spręsti opias darbo rinkos problemas regione.
Į kitus susitikimus ketinama kviesti LR Seimo narius, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovus.
