Ekspertai atkreipia dėmesį, kad periferijoje atlyginimai auga sparčiau nei šalies didmiesčiuose, todėl juose mato prekybos centrų plėtros perspektyvą. Tačiau į daugumos verslininkų akiratį dėl menkos perkamosios galios ir mažos rinkos mažesni miestai nei Šiauliai ar Panevėžys nepatenka. Į juos prekybos centrų plėtros banga, manoma, atsiris tik po keleto metų, rašo „Verslo žinios“.
Dauguma verslininkų kol kas skeptiškai vertina prekybos mažesniuose miestuose perspektyvas.
Žydrūnas Skamaročius, UAB „Armitana“, valdančios parduotuves „Žygio batai“, „Step Top“, „Salamander“ ir kt. plėtros vadovas, įsitikinęs, kad provincijoje investicijos į prekybos centrus dėl silpnos perkamosios galios kol kas būtų beviltiškos.
Jo vertinimu, galbūt po 5–8 m. mažesniuose miestuose nei Utena bus verta atidarinėti parduotuves.
„Didelė dalis provincijos gyventojų įsigiję batus nešioja juos tol, kol suplyšta, ir tik po to perka kitus. Be to, kol kas gyventojai ten gana konservatyvūs, įpratę kartą per ketvirtį važiuoti apsipirkti į Kauną ar Vilnių“, – sako Ž. Skamaročius.
Jis atkreipia dėmesį, kad į mažesnius miestus verta eiti tuomet, kai žmonės gali sau leisti vienam sezonui įsigyti bent 2–3 poras avalynės.
Tuo metu DnB NORD banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka sako vis dėlto pastebinti ryškėjančią prekybos plotų plėtros periferijoje tendenciją.
„Ateityje plėtra mažesniuose miestuose gana perspektyvi, nes namų ūkių pajamos mažesniuose miestuose auga sparčiau nei didžiuosiuose. Ši tendencija turėtų tęstis ilgą laiką. Didėjanti perkamoji galia traukia ir investuotojų dėmesį“, – sakė J. Rojaka.
Analitikės teigimu, prekybos centrų plėtros banga artimiausiu metu turėtų ristis į miestus, kuriuose gyventojų skaičius sudaro apie 100 tūkst., o mažesniuose piką pasieks 2009–2010 m.