Premjero postą vėl siūlomas socialdemokratas Algirdas Brazauskas, vakar prisistatydamas Seimui, užsiminė apie galimybę ateityje didinti valstybės skolą ir įvesti naujus mokesčius. Jis pristatė kai kurias būsimosios Vyriausybės ekonomines nuostatas.
Pasak jo, šalies ekonomika auga sparčiai, tačiau į biudžetą surenkama per mažai pajamų, palyginti nedidelė per biudžetą perskirstoma bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, todėl esą trūksta lėšų įvairioms socialinėms problemoms spręsti.
"Dėl to, manau, turime grįžti ir peržiūrėti kai kuriuos mūsų mokesčių sistemos principus. Jie yra ginčytini, apie juos labai diskutuoja visuomenė - tai ir progresinis mokestis, ir akcizai, ir kiti mokesčiai", - sakė A. Brazauskas. Vėliau, atsakydamas į Seimo narių klausimus, jis patikslino, jog Vyriausybė turės apsispręsti, kaip apmokestinti kapitalą, šiandien rašo dienraščiai “Verslo žinios ir “Lietuvos žinios”.
Finansų ministerija aiškinasi galimybę sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 33 proc. iki 30 proc., tačiau kartu įvesti nekilnojamojo turto mokestį, rinkliavą už lengvuosius automobilius. Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro, teigimu, atitinkamos įstatymų pataisos Seimui gali būti pateiktos kitų metų pradžioje.
Pasak A. Butkevičiaus, siekdama padidinti perskirstomą BVP dalį Vyriausybė gerins mokesčių administravimą, o to pasiekti tikimasi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įkūrus Stambių įmonių kontrolės departamentą. Nuo sausio pradžios pradėsiantis veikti departamentas, A. Butkevičiaus teigimu, centralizuotai tikrins 270-300 stambiausių šalies įmonių. "Išsiaiškinome, kad vietos mokesčių inspektoriai per daug susigyvena su įmonėmis", - nurodė ministras.
"Perskirstome tik 30 proc. BVP. ES vidurkis yra 41 proc. Vienas procentas šiandien Lietuvoje yra 630 mln. litų. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių yra didinti šią perskirstomą dalį", - tvirtina A. Brazauskas. Premjeras ir ateityje žada neviršyti ES leidžiamos biudžeto deficito dalies (3 proc.), tačiau užsimena apie galimybę didinti valstybės skolą. Jis nurodo, kad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos valstybės skola yra maža (šiuo metu - apie 21 proc. BVP).
Kaip jau ne kartą pranešta, analitikai ir verslininkai atsargiai vertina Vyriausybės planus sumažinti gyventojų pajamų mokestį ir kartu įvesti kelis naujus mokesčius. Tvirtinama, jog verslui naudos būtų, jei gyventojų pajamų mokestis būtų sumažintas daugiau nei siūloma, pavyzdžiui, iki 26 proc. Verslininkai kritikavo ir vakarykščius A. Brazausko teiginius.
"Ne kartą esame minėję, jog per biudžetą perskirstomos BVP dalies Lietuvoje negalima lyginti su ES vidurkiu vien todėl, kad Lietuvos ir ES senbuvių starto pozicijos nėra vienodos. Kodėl tuomet Premjeras nelygina esamos ekonominės padėties ES senbuvėse ir Lietuvoje? - stebisi Andrius Nikitinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. - Jei didėja per biudžetą perskirstoma BVP dalis, gauti pinigai naudojami ne taip veiksmingai, lėtėja ekonomika."
A. Nikitinas taip pat kritiškai įvertino planus stambias įmones tikrinti centralizuotai.
ELTA
