Buvusį kino teatrą „Lietuva“ valdanti bendrovė „Rojaus apartamentai“ iš visuomenininkų reikalauja nebe 609 tūkst. litų, o 1 mln. 67 tūkst. litų žalai atlyginti.
Privačios bendrovės advokatė Reda Kurlavičienė Vilniaus apygardos teismui antradienį įteikė patikslintą ieškinį.
Anot jos, „Rojaus apartamentų“ akcininkai iš naujo suskaičiavo patirtus nuostolius ir prašo ieškinį padidinti 400 tūks. litų.
Privačios bendrovės teigimu, per 1 mln. litų siekia jos patirti nuostoliai dėl to, kad ji negali vietoj buvusio kino teatro statyti daugiabutį namą su kino centru. Į nuostolių sumą įskaičiuoti mokesčiai valstybei, paskola bankui ir pan.
Kol kas atlyginti ne turtinės žalos „Rojaus apartamentai“ neprašo.
Tai jau antras ieškinio padidinimas šioje byloje. Pirminiame ieškinyje iš šių asmenų prašyta priteisti 250 tūkst. litų.
Verslininkai Vilniaus apygardos teismui yra apskundę paveldo ekspertę Jūratę Markevičienę, muzikologą Tomą Bakučionį, kino režisierių Vytautą Damaševičių ir menininką, nacionalinės premijos laureatą Gediminą Urboną. Būtent iš jų reikalaujama priteisti minėtą sumą.
Šie asmenys protestavo prieš ilgus dešimtmečius sostinėje veikusio kino teatro uždarymą ir nugriovimą. Jų teigimu, ,,Lietuvos“ kino teatras - 7-ojo dešimtmečio modernistinės architektūros paminklas.
Siekdami jį apginti nuo griovimo visuomenininkai Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo apskundę vieną iš detaliojo planavimo dokumentų. Tačiau šių metų balandį teismas nusprendė, kad šio dokumento piliečiai neturėjo teisės skųsti.
Su tokiu verdiktu nesutinkantys visuomenininkai kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą.
Šių metų liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, pagal kurį sostinės centre vietoj buvusio kino teatro bus pastatytas daugiafunkcinis pastatas su nepriklausomu kino centru.
Šį dokumentą viešojo intereso gynėjai taip pat yra apskundę teismui.
„Lietuvos“ kino teatras buvo privatizuotas 2002 metais. Tuometinė „Turto vystymo grupė“, priklausiusi konsorciumui „NDX Development“, kuris buvo „Vilniaus prekybos“ grupės dalis, už 3 mln. litų nupirko 92,60 proc. „Lietuvos“ kino teatro akcijų paketą. Privatizavimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties.
2005 metais iš „Vilniaus prekybos“ pastatą įsigijo įmonė „Rojaus apartamentai“, kuri iki 2008-ųjų pabaigos ketino pastatyti 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatą su 280 vietų kino sale.
Dabar bendrovei nuosavybės teise priklauso buvusios „Lietuvos“ pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m.
„Rojaus apartamentų“ akcininkai - 90 proc. akcijų valdanti bendrovė „Cinema Scotland“ ir įmonė „M2 Invest“, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.
Prieš kino teatro sunaikinimą rinkti piliečių parašai ir parengta peticija. Ją pasirašė 7000 žmonių. Peticijoje reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė suteikti buvusiam „Lietuvos“ kino teatrui nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgti į sostinės gyventojų nuomonę, sprendžiant kino teatro likimą.
