Nors tai pirmasis skundas, atmestas Advokatų profesinės bendrijos ADLEX bylose, teismai atmeta ir kitus panašius skundus (vienas tokių atmestas net paskutinėje instancijoje – Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme) – teigė teisininkas.
Pareiškėja Stasė Pulkaunikienė iškėlė bylą siekdama prisiteisti iš Lietuvos kiek daugiau kaip 250 tūkst. litų patirtos žalos, bylinėjimosi išlaidas bei kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis nustatytų ar 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169 atitinka Lietuvos Konstituciją.
Būtent dėl šių įstatymo pakeitimų saulės jėgainę įrengusi verslininkė, kaip ir daug kitų saulės jėgainių plėtotojų, patyrė finansinę žalą. S.Pulkaunikienė leidimą plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių gavo 2012-aisiais. Pagal tuomet galiojančius įstatymus valstybė įsipareigojo iš asmenų, gavusių leidimą plėtoti alternatyvią energiją, 12 metų supirkti elektros energiją po 1,44 Lt/kWh (be PVM).
Tačiau, verslininkei nusipirkus žemės sklypą ir pastačius saulės jėgainę, Seimas pakeitė įstatymą. Pagal naują tvarką fiksuota elektros energijos supirkimo kaina nustatoma ne ta, kuri galiojo Leidimo plėtrai gavimo dieną, bet leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. S.Pulkaunikienei fiksuota elektros supirkimo kaina buvo nustatyta mažesnė nei valstybės įstatymu žadėta pradedant vystyti verslą.
„Įsivaizduokite, kad valstybė parduoda savo obligacijas ir jau išpirkus jų emisiją paskelbia, kad jas supirks kita kaina, nei žadėjo. Saulės jėgainių vystytojai dabar papuolė kaip tik į tokią situaciją, o teismai visus saulės jėgainių vystytojų skundus atmeta“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
Prieš priimant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas daug specialistų, LR Teisingumo ministerija, net patys Seimo nariai abejojo ar tokios įstatymo pataisos atitinka šalies Konstituciją. Tačiau Konstituciniam teismui šis klausimas nebuvo užduotas, nes teismui tokių abejonių nekilo. “Susidaro įspūdis, jog dėl valstybės veiksmų teisėtumo abejonių nekyla tik Lietuvos valstybei ir bylas nagrinėjantiems administraciniams teismams”, – komentavo Mantas Gerdauskis.
V.Mačiulio manymu, šiuo atveju nuostolius patiria ne tik verslininkai, kuriuos valstybė apgavo, bet ir pati valstybė. „Manau tai labai kenkia valstybės įvaizdžiui. Kas norės investuoti šalyje, kur valstybė pažada viena, o jau padarius investicijas pakeičia žaidimo taisykles“,– sako V.Mačiulis.
